drawgas

• Du vakarai praleisti su vienu žmogumi, ar tai jau draugystė?
• Jei du, panašaus, bet kartu ir skirtingo likimo žmonės nesimatę porą metų išeina prablaškyt savo niūrių, liudnų ir slegiančių dienų, tai jau kažka reiškia?
• Jei gatve eina vaikinas ir mergina, ar jie pora?
• Jei vaikinas laiko merginą už rankos, nes ši bijo, ar tai jau kažkas?
• Jei jiedu sėdi šalia (per gerą metrą viens nuo kito) besileidžiant saulei, labai gražioj vietoj, kur atsiveria romantiškas vaizdas, ar tai vėl kažką reiškia?

Ech žmonės, na nebūkit jūs tokie avigalviai. Jei šie du jaunuoliai 14 metų vienas kitą pažįsta, tai manau jie jau būtų spėję ir padraugaut ir ką tik nori prisiveikt. Vaikinas ir mergina gali būt puikūs draugai, be jokių pašalinių minčių :P Ir nereik sakyt, kad “iš didelės draugystės išsivysto meilė”, tokių net minčių nėra :P O jei ir bus kada lemta išsivystit, tai tikrai visi ir sužinosit, nieks čia nežada slėpti.
Taigi viskas! Gana! Ne, mes tik labai geri draugai. Broliukas ir sesutė :P Tuo ši diskusija ir baigiama. Ir nustokit apie tai sukt galvas. Nebuvom prieš trejus metus (mes tik kvailinom jus mokykloj :P ), neesam ir dabar susitike. Abu savo širdyse nešiojam kitus žmones, kurie iš ten niekaip nepasitraukia. Gana :P Supratot? Malonu…
Ačiū tau, sesute, už ramų, “protingą” :D ir juokingą vakarą ;)

O toliau – nuotraukos:

Ai vat šovė į galva tokia mintis. Jeigu aš visgi gaunu išvajotą antrąjį darbą, tai mano dienotvarkė tampa tokia: 7:45 – pirma paskaita, daugmaž paskaitos iki 11:00, taigi per 10 minučių iki darbo, darba baigiu apie 17:00, lekiu namo, kamščiai, aš 18:00 namie, o tada juk prasideda antrasis darbas iki 21:00 ~ 22:00, taigi mintis lankyti sporto klubą nuplaukia. Kur ta mano mintis? O gi ta, kad aš tiesiog nusipirkau svarmenų komplektą (vadinamųjų hantelių), o tai namie turiu tik du po 2kg, tai tokia ten ir sportas. Taigi pradžiai va šitą komplektuką nusipirkau, o poto reiks blynų prisipirkt. Visgi ar taip ar taip vakarais sportuoju truputi, tai reiktų manau po darbo dienos galutinai išsikraut.. Kodėl būtent “paišlaidaukime”? Nes vienas vienetas apie 90 litų, taigi skaičiuokime, kiek kainuos du. Žinoma pirkau su nuolaida, tai kainavo mažiau, bet vistiek.

Klausimas neblogas :) Paskaičiuokime protingieji kurmiai: 3*12=36, 3*365=1095, 1095*24=26280, 26280*60=1576800, 1576800*60=94608000, vat :) Dar neaišku? Visi šie skaičiai reiškia vieną – 3 metai (36 mėnesiai, 1095 dienos, 26280 valandų, 1576800 minučių, 94608000 sekundžių). Visa tai viena ir tas pat.
Kuom tai svarbu? Na, nes šiandien rugsėjis, 7 diena. Lygiai prieš trejus metus ir 6 dienas aš susipažinau su MeOw ir jau treji metai, kaip mes kartu. Valio mums :* Norėčiau palinkėt, kad tai būtų ne paskutinė tokia šventė. Dar pridursiu – daugiau šviesių dienų, mažiau tamsių ir visko, ko mes visad ir gaudavom vienas iš kito – džiaugsmo ir laimės :)

O dabar keletas akimirkų:

Taigi dar karta sveikinu katineli :)* Linkiu visko pačiausio ir to, ko linkėjau ryte, ir ką sakiau dabar ir dar daug daug visko. Pakst :*

Sunki vasara, sunkus ruduo. Kai bebutu – vasara baigiasi. Daug spėjom nuveikt, bet ne ką mažiau ir nuplaukė… Kartais dėl aplinkybių, kurių nulemt negalėjome, kartais dėl pašalinų kaltės, bet gyvenimas tęsiasi ir mes minam jo taku rudens link…

Atvėsę orai verčia tvirčiau apkabinti ir prispausti brangų ar mylimą žmogų, užverti langus, traukti ilgus rūbus iš spintų… Romantikai ima mėgautis vakaronėmis prie židinio, lietingos dienos nebedžiugina nei jų, nei visų kitų, nors smagu kartais palakstyt po šiltu lietumi, tiesa?

Kažin, o kiek įtakos oras turi nuotaikai? Ar jo permainos stipriai mus veikia? Kaip mus paveikia pokyčiai aplinkinių gyvenime? Ar tampame atsakingesni? O gal atvirkščiai, numoję ranka nekreipiam dėmesio? Nemažai pastaruoju metu mane kankina klausimų. Tiek paikų ir linksmų: “gal dar?”, “ar kutena?”, “o gal šitaip?”, kurie aplanko žaismingose situacijose, kai vaikiški žaidimai užvaldo protą, bet aplanko ir tokie paniūrę, kaip pavyzdžiui: “už ką?”, “kodėl?”, “dabar?”, “o kodėl taip?”, “kodėl man?”.
Ruduo, tarsi pamąstymų metas, tik tas metas dažniausia būna slogus, liūdnas..

Trumpas interviu su mano savijauta:
Sunku? Taip, labai. Pats kaltas? Manau, kad taip, nors ginčysis gal kas su manimi. Meilė kankina? Ir taip ir ne. 80% jos, kiti – kitos bėdos. Stengiesi gerint? Taip. Kokie pastangų vaisiai? Nežinau, dvejopi. Rodos nepakankamai stengiuos tvarkytis. Kaltini tik save? 99% – taip, nes nekompetetinga šiuo klausimu kaltinti tik kito žmogaus, be to taip jaučiuosi. Bet jį irgi kaltini? Ne. Tas vienas procentas nebe kaltinimas. Ir ne priekaištas, tai tarsi noras primint seną pamėgtą posakį: “ne vienas žmogus, o abu turi stengtis”. Tai sakai, kad nesistengia? Negaliu taip teigti. Stengiasi, labai stengiasi, tik gal ne visai taip, kaip norėtųsi. Nepatinka, kaip stengiasi? Ir to nesakau. Tik noriu pasakyt, kad geras savaitgalis, tai dar ne viskas. Šiek tiek supratimo ir mažiau pykčio. Mažiau atsikirtinėjimo: “koks tau skirtumas”.. Yra man skirtumas. Man rūpi.. Trumpai: vertinu pastangas, bet jos neturi būt nukreiptos viena linkme, pagalba praverstų visais frontais. Ačiū :*

Gana mąstyti rimtom temom, dabar eime prie linksmesnių temų. Toliau žingsniuosim per linksmesnius įvykius.
More Photos