drawgas

Sunki vasara, sunkus ruduo. Kai bebutu – vasara baigiasi. Daug spėjom nuveikt, bet ne ką mažiau ir nuplaukė… Kartais dėl aplinkybių, kurių nulemt negalėjome, kartais dėl pašalinų kaltės, bet gyvenimas tęsiasi ir mes minam jo taku rudens link…

Atvėsę orai verčia tvirčiau apkabinti ir prispausti brangų ar mylimą žmogų, užverti langus, traukti ilgus rūbus iš spintų… Romantikai ima mėgautis vakaronėmis prie židinio, lietingos dienos nebedžiugina nei jų, nei visų kitų, nors smagu kartais palakstyt po šiltu lietumi, tiesa?

Kažin, o kiek įtakos oras turi nuotaikai? Ar jo permainos stipriai mus veikia? Kaip mus paveikia pokyčiai aplinkinių gyvenime? Ar tampame atsakingesni? O gal atvirkščiai, numoję ranka nekreipiam dėmesio? Nemažai pastaruoju metu mane kankina klausimų. Tiek paikų ir linksmų: “gal dar?”, “ar kutena?”, “o gal šitaip?”, kurie aplanko žaismingose situacijose, kai vaikiški žaidimai užvaldo protą, bet aplanko ir tokie paniūrę, kaip pavyzdžiui: “už ką?”, “kodėl?”, “dabar?”, “o kodėl taip?”, “kodėl man?”.
Ruduo, tarsi pamąstymų metas, tik tas metas dažniausia būna slogus, liūdnas..

Trumpas interviu su mano savijauta:
Sunku? Taip, labai. Pats kaltas? Manau, kad taip, nors ginčysis gal kas su manimi. Meilė kankina? Ir taip ir ne. 80% jos, kiti – kitos bėdos. Stengiesi gerint? Taip. Kokie pastangų vaisiai? Nežinau, dvejopi. Rodos nepakankamai stengiuos tvarkytis. Kaltini tik save? 99% – taip, nes nekompetetinga šiuo klausimu kaltinti tik kito žmogaus, be to taip jaučiuosi. Bet jį irgi kaltini? Ne. Tas vienas procentas nebe kaltinimas. Ir ne priekaištas, tai tarsi noras primint seną pamėgtą posakį: “ne vienas žmogus, o abu turi stengtis”. Tai sakai, kad nesistengia? Negaliu taip teigti. Stengiasi, labai stengiasi, tik gal ne visai taip, kaip norėtųsi. Nepatinka, kaip stengiasi? Ir to nesakau. Tik noriu pasakyt, kad geras savaitgalis, tai dar ne viskas. Šiek tiek supratimo ir mažiau pykčio. Mažiau atsikirtinėjimo: “koks tau skirtumas”.. Yra man skirtumas. Man rūpi.. Trumpai: vertinu pastangas, bet jos neturi būt nukreiptos viena linkme, pagalba praverstų visais frontais. Ačiū :*

Gana mąstyti rimtom temom, dabar eime prie linksmesnių temų. Toliau žingsniuosim per linksmesnius įvykius.

Rugpjūčio 6 diena, Sekmadienis. Suplanuota išvyka į “gamtą”. Bent panašiai galvojo Dalia. Oras nebuvo puikus, bet nelijo (nors rodės, kad tuo pradės). Tikrasis kelionės tikslas? Jonava… Nuotykių parkas “Lokės Pėda”.
Turėjo mūsų būt 6-7, tačiau taip jau susiklostė, kad važiavom keturiese ir tai tikrai nėra blogai :)
Buvo linksma, miela, sunku ir gera… Daug jausmų, minčių ir net skausmų vienu metu, o galiausiai nuovargis ir palaima pasiekus žemę ;)

Rugpjūčio 11 – 14 dienas praleidau su katinuku. Buvom Simply Red koncerte. Klausėm tikrai labai gražios muzikos, juokėmės iš visokių durnių, nepaisant to, kad aplink buvo žmonių iš darbo, bei viršininkų ;) Mėgavomės laiku kartu, apdovanojom viens kita dėmesio ir linksmais nutikimais.

Vos nepamiršau pasakyt, kad nepatogioj, šaltoj ir šiaip neįprastoj darbo vietoj teko pavaduoti “kolegą”, dirbantį kitu grafiku, kadangi jis mėnesiui išėjo atostogų. Vat.. Po to sekė vienas penktadienis, kai mes su MeOw išėjome pavaikštynėt po miestą.. Ėjom po parduotuves ir tyčiojomės iš kvailų rūbų, blūdijom po Sereikiškių parką ir kvailiojom kaip maži vaikai :]

Tada seke susitikimas su Skyruler, kartingai ir siaip geras laiko leidimas. Foto nedesiu, nes jau kitur yra ideta ;P

Rugsėjo pirmoji… Į švente nenuėjau, nepaisant to, kad vėl pirmam kurse, tik šį karta Vilniaus kolegija (VIKO) ;)

Na ir galiausiai atejo toks lauktas savaitgalis – rugsėjo 1-3 dienos.. Deja, ne viskas pavyko. Tiksliau iš visko teliko maža dalelė, bet geriau tai, negu nieko (kaip bebūtų gaila..). Taigi penktadieni praleidom MeOw klasiokų tarpe ir kartu, o va šeštadieni nuo pat ryto lėkėm į Trakus. Norėjosi įgyvendint seną norą – aplankyt Užutrakio dvarą. Taigi išęjom pesčiom link jo.. Atrodė arti, poto jau pasirodė, kad toli. Pasak ženklo – 4,7 km :D Niekis, po truputi ir nuropojom, tiesa – ten mes jau buvom be galo pavargę, bet dar radom jėgų po jį patį pavaikštinėt. Galiausiai pritrukę jėgų sėdom į “kaliošą” (buvusį garlaivį) ir grįžom juo. Leidom vakarą pas mano močiutę, o vėliau lėkėm pas MeOw, kur jau laukė mūsų nuovargio bei šilumos kupinas vakaras ir mielas rytas ;)

Na manau gana šiam kartui. Spėju, kad ir taip pabodo skaityt :P Iki..

P.S. tam žmogučiui, kurio foto čia daugiausia: ir taip turbut žinai, bet vistiek pasakysiu:
aciu siltas katinuk, uz tas dienas :* Na ir dar kaikas, ką pašnabždėsiu tik tau į ausytę

Šis įrašas parašytas Rugsėjis 5th, 2006 20:10 ir priklauso Gyvenimas, Liudna, Merginos, Muzika, Studijos. Komentarus galite sekti pasinaudodami RSS 2.0 srautu. Galite komentuoti, arba pasinaudoti trackback'u.