Relax’acinis pasivaikščiojimas Vilniuje

[photopress:DSC06242.jpg,thumb,alignleft] Šeštadienis… Už lango gražus rudeniškas oras.. Dirbu.. Planuoju ruoštis kurnors į miestą, tik staiga sulaukiu skambučio: „Labas, tu storas krabas“, – pasigirsta atsiliepus. Aišku, kas daugiau, jei ne Justas :)
Taigi, paskubom rengiuos, lekiu iš bankomato išsiimt pinigų ir maunu į biliardinę :D
Mintyse galvoju (na va, antra dieną iš eilės)..
Ak, tiesa, buvom joje ir penktadieni, tik tą vakrą mes buvom su klasiokais, kur su Marium žaidėm poroje ir likome nenugalėti net OCB :D
Tai va.. Kol nukulniavau iki biliardinės, Justas su Dalia jau buvo pradėję žaisti, pažiūrėjau, pasijuokiau su jais, o tada pradėjom žaist mes. „Devynke“, poolą.. Taip taip, abiejuose, po ilgos ir juokingos kovos šiaip ne taip laimėjo Justas (na gerai, vieną pasidaviau :P ).
Žaidėm daugiau nei valandą laiko, juokėmės viens iš kito, aptarinėjom įvairius reikalus, planavom žvejybą.
Na, bet čia tokia netikėta buvo išvyka, po kurios aš susiskambinau su savo „sesute“ ir sutariau, kad greit susitiksim, taigi Justas pasiūlė mane pavežėt iki namų su Dalios mašina (VW Polo su 1L varikliu :D ), tai buvo labai linksma, kaip jis lakstyt mėgino :D
Vat taip va :)

Na, po gero pusvalanduko, biski išsičiustyjęs, pusiau fyfiškai (taip tarėmės), išjudėjau su ja susitikt. Žinoma netyčiom dar ir Jonuką sutikom. Sprendimas buvo priimtas toks: „lekiam pasivaikščiot po Vilnių“ :)
Liuks, senai buvom, lekiam!
Perstatėm mašina kitur, sėdom į troleibusą ir pasakodami visokius juokingus nutikimus „kratėmės“ centro link.
Išlipom prie Lukiškių aikštės ir patraukėm pro tas visas tvoras link Gedimino prospekto. Niekur neskubėdami, tiesiog žingsniuodamai sau pamažėl ir plepėdami apie viską (daugiausiai viskas buvo juokinga :D kaip visad :P ).
Einam einam, tik bac, Gabija sugalvoja – „noriu čyzburgerio!“. Na, nori tai nori, einam, nusipirksi..
Velnias, kaip seniai buvau McDonalds, kai dar buvau visai visai mažas vaiki. Mm, tas nesveiko, riebaus maisto kvapas :) Ai..
Žodžiu, judam toliau.. Kas toliau? Koks mūsų tikslas? Hm, ai, lipam į Gedimino kalną! Na, lipam tai lipam, juk pasivaikščiot išėjom :P
Ir toliau sau plepam, apie imigraciją, gyvenimą pietuose, keliones, šiltus orus ir linksmus žmonių veidus.. Ech, kad tuos besišypsančius veidus matytume ir Lietuvoje…
Pravaikščiojom, prastovėjom ant Gedimino piliakalnio, pafotografavom ir nusprendėm judėt toliau.. Bet kur?
„Hmm, aš žinau – į Užupį“, – staiga sumasto Gabija. „Liuks“, – pagalvoju, jau nepamenu, kada ten buvau paskutinį kartą :)
Žodžiu, pro Onos bažnyčia, į Užupį, pro Užupio angelą, pro bažnyčią labai gražia (vėl pavadinima pamiršau, Baltramėjaus berods :) ), pro Užupio gimnaziją, visokiom siaurom gatvytėm, pro Filaretus žingsniavom, kol atsidūrėm, prie to kvailo žiedo, kur veda keliukas į Belmontą, bet buvo nuspręsta, kad gal mes judėkime link Antakalnio žiedo, o tada paupiu atgal iki Lukiškių aikštės. Na, taip ir padarėm, tiesa, pakeliui dar užsukom į parduotuvę: čipsų, tų vaikystėj labai mėtų „PEZ“ saildainiukų, vandens ir toliau sau žygiavom link paupio..
Uch, po truputi ėmė linkti kojos. Velniava, įdomu, kiek čia kilometrų.. Ai, bet tokia tyluma, ramuma, jokių pašalinių minčių, tik temstantis Vilnius, debesys, žvaigždės ir upė. Gera.. Gera trumpam atitrūkt nuo visų tų minčių, nuo kasdieninių vargų, nuo tų nervų ir įtampos, nuo to skausmo ir liūdėsio. Nors akimirkai pasinert į visišką ramybę.
Galiausiai mes sugriuvom i 11 troleibusą ir vėl kratėmės, tik šį kartą jau Lazdynų link. Jau norim lipt, tik žių, troleibuso gale Marius stovi :D Ot tai sutapimas ;)
Taigi palydėjom Gabiją iki mašinos ir paržingsniavom su Marium namo..
Kaip manot – ar aš pavargau?
Che che, na, pakilnojau svarmenis, suvalgiau jogurto indelį ir lūžau, kaip po visą dieną trukusių remonto ar statybos darbų :D
Vat taip va. Truputis poilsio..

Na, o čia tai, ką prifotografavome:

[photopress:DSC06238.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06239.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06240.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06243.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06244.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06245.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06246.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06247.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06250.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06252.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06253.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06255.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06256.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06257.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06258.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06259.jpg,thumb,pp_empty]

2 mintys apie „Relax’acinis pasivaikščiojimas Vilniuje“

  1. Buvo linksma, bet pasijuto ilgesys…
    Siaip smagu su draugais, aneaa? Ir kas sake, jog ju nera? :P
    Nuotraukos man kaip misle:)- tenka isigilinti, bet grazu…..
    Vienas kelyje…..Taip as pasijutau….Ar aiski potekste? :P

  2. Smagu, gera pasislept nuo minciu kazkur.
    Neslepsiu, daug to ilgesio, bet negi ji dabar visur viesai kisi, tai jei ir jaucias, tai nemanau, kad visiem ir visur.
    O del draugu, tai labai gerai per pastaruosius metus paaiskejo, kas is ju yra tikrieji draugai. Labai gerai atsisijojo, o juo labiau tai matosi dabar, is ju poziurio, bendravimo, is daug ko :)
    Kelios foto – pokstai, kitos kaip visad – tai, kas man uzplaukia ir sauna i galva, nebutinai grazu – tiesiog idomu :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *