Naujas darbas, savaitgalis, vaikai…

[photopress:DSC06305.jpg,thumb,alignleft]Nuo ko čia man pradėt? Nuo darbo ar nuo pramogų?
Na gerai.. Pradėkime nuo darbo. Visą savaičiukę prasidarbavau naujame darbe.. Kaip ir su anuo darbu – nesiskelbsiu, koks jis, kam reikia – tie žino… Pareigos? Na, pavadinkime aptarnavimo skyriaus programuotojas (arba tiesiog support’e dirbu :) ).
Patenkintas? Taip, velniškai, tiesa dar nevadinu savęs rimtu darbuotoju, nes nė velnio dar ten nesigaudau.. Dar tenka nors kartą per diena, paklaust, kur ko ieškot, nes sistemos nepažįstamos, bet tikrai labai įdomu, nemažai įgysiu patirties manau (nors jau nemažai sužinojau).
Kolektyvas? Labai patiko ;) Kaip seniau sakydavom – respect jiem.
Tiesa, vakarais jausdavaus „neblogai“ taip, savaitgalio rytais išvis, kaip išspausta citrina, bet manau įsivažiuosiu.. Esmė tame, kad man tenka keltis 6 ryto, nes paskaitos prasideda 7:45. Tada dažniausiai nuo 9:30 būnu darbe, darbuojuos iki 12 ar 13 valandos, tuomet papietaut. Vienas iš dviejų variantų – arba kokioj kavinėj linksmai su Raimonda, arba „romantiškai“ sėdžiu Lukiškių aikštėje su Nestea ar negazuotu mineraliniu ir keletu mėsainių (na, greičiau tik forma jų, nes šiaip ten sumuštiniai su kumpiu) ir užkandžiauju :D

Na gerai, gana apie darbus… Metas apie kažka įdomesnio ar linksmesnio.
Norit išgirst apie savaitgalį? Na, ok, šiek tiek pasidalinsiu mintimis apie įvykius.

Penktadienis
Kaip ir buvo sutarta, po darbo turėjom susitikt su Raimonda. Laukiau to? Beprotiškai… Na, kas mate mane po paskutinių susitikimu su ja – žino, kodėl aš to taip laukiau. Na, žmogus ji tikrai nepakartojamas ;) Tu gi žinai, aš tau tą jau sakiau :P Labai gerai moka išklausyt, supranta, pataria ;) Ir šiaip toks atviras bendravimas, pasipasakojimai, gera po ilgos darbo savaitės taip pasibut, prasiblaškyt, paplepėt apie šį bei tą, pasijuokt iš aplinkinių :D
Ne kitaip ir šis penktadienis praėjo.. Linsma, miela… Papasakočiau gal daugiau kažką, bet visgi yra tam tikra riba – kiek galima žinot iš asmeninių pokalbių :P Be be be :P
Tai vat susitikom, žingsniavom kvailiodami sau Gedimino prospektu, užbėgom į Katedrą, apžiūrėjom gelių mozaikas Katedros aikštėj, vis pokštaudami, kvailiodami ir juokdamiesi.
Ką jus manot? Joo, gurgė pilvas – reik pavalgyt.. Vėl į Forto Dvarą? Na, pakeliui – užeinam. Aną kartą nesugebėjo aptarnaut, kas mūsų laukią šį kartą? Na taip, laukėm nežinia kiek laiko, kol kas pasiteiraus, ar rūkančių ar nerūkančių pusėj, kiek mūsų… Nieko.. Vieni pralindo be eilės ir mum trūko kantrybė, ėmėm šūkaut ant padavėjos.
„- Einu, pažiūrėsių, ar nėra vietų“-, pasakė ji.. Kaip manot, ar mum užteko kantrybės jos sulaukt? Išstovėjom 10 minučių ir apsisukę patraukėm į Čili Kaimą :P Ten taip jaukiai susirangę kvailiojom, ilsėjomės po sočių pietų. Po kiek laiko prie mūsų prisidėjo mano sesutė :)
Išeinam mes laukan.. Judam Vokiečių gatve.. Aš ir dvi merginos iš šonų ir pastebiu Domą, Vainių (sveikinu tave, pats žinai su kokiu įvykiu tavo gyvenime :D ) :D Nar ką gi jie pamano? Kad aš iškart su dviem panom šlaistaus po miestą :D Žodžiu, palydėjom Gabcę iki Katedros ir patraukėm savais keliais, pasivaikštinėt, pažaist biliardo Barbakan palace ;) Taip, gerai žaidi, tikrai smagu ir įdomu lošt su tavim :P Na jau dėl smagumo tai tikrai nesiginčyk :D Ir vistiek, tas žalias su akinukais tave įsimylėjo :D Ner čia ko man laižiakų siuntinėt, kai aš lauke stovių už durų :D
Bet vistiek, kaip aš besistengčiau paskutinę partiją pralošt – 2:3 laimėjau :P Be be be, susitarimas lieka susitarimu ;)
Na ką, nušlepsėjom iki stotelių ir vos ne paskutiniais troleibusais – namučio :) Abiem buvo beveik išsikrovę mobilieji telefonai, bet įinirtingai susirašinėjom, kol maniškis numirė :D Liuks vakaras :)

[photopress:DSC06301.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06304.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06306.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06307.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06311.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06312.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06314.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06317.jpg,thumb,pp_empty]

Šeštadienis
[photopress:DSC06329.jpg,thumb,alignleft]Šeštadienis? Am, turėjom su Raimonda eit į filmą, bet nepavyko, taip pat žadėjau su Domu išlėkt kažkur. Hmm, na ir lekiam, tik kur? Prigriebė mane nuo Vingio kino teatro su ‘bumeriu“ ir nurūkom… Kur? Gal rusiško biliardo į Piramidę? Oki, lekiam.. Ech, o ten profesionalų čempionatas.. Paspoksojom, pasiseilėjom ir nuskuodėm į Karoliną :) Pasiėmiau alučio, duonytės ir pradėjom.. He he. Liuks, pasijuokėm, paplepėjom :) parašė Mariukas, paklausė ar eisim lošt poolo.. Velnias, po rusiško iškart į poolą? Ai, bala nematė :D Einam, taigi sutarėm, kada susitiksim, tad iš karolinos tiesiai į kitą biliardinę ;) Pažaidėm, tada prisijungė ir mano sesutė :)* o vėliau ir Jonas su drauge, žodžiu visai netikėtai gavosi liuks kompanijos susitikimas :)
Kaip čia su Marium neprisijuoksi :D O tuo labiau biliardinėj :D
Dar planavom eit alaus ar šiaip pasedėt ant šešiolikaukščio stogo, bet Irmantas maudėsi (spėjam, kad su Bronium žaidė laivų mūšį vonioj :D ), tad išsiskirstėm, mudu su Marium patraukėm link „Sausio 13-osios“ mokyklos, visokiom pamiškėm ir miškais pavaištinėt vidury nakties, paplepėt, pasijuokt.. Prašlepsėję apie valandą laiko, apie vidurnaktį parsiradom namo :)

[photopress:DSC06318.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06319.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06321.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06323.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06325.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06326.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06328.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06330.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06331.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06332.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06333.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06340.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06341.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06342.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06347.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06348.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06349.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06350.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06353.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06354.jpg,thumb,pp_empty]

Sekmadienis
[photopress:DSC06363.JPG,thumb,alignleft]Artėja vakaras… Hmm, na ką, reik mėgint į tą filmą nueit gal? Hmm, rašom Raimondai…
Aii, kaip visad „nėr dabar pinigų“ ir t.t. Nieko naujo :D Taigi po to gražinsi, sumokėsi už kažka ar dar kažkas, lyg tavęs nepažinočiau jau :P Heh, įkalbėjau, be be be :P Taigi, 16:30 kažkur prie Katedros? Heh, nespėju, nes kol išsimaudžiau, kol su Jonu pašnekėjau eidamas :) Niekis, nedaug vėlavau..
„-Kas yra?“, – paklausiu aš.
„-Persimiegojau“
Che che, miegaliukas :P O dabar nusišypsok, aha, va šitaip :) ir eime kaikur, kur aš nebuvau jau gerus pusantrų ar dvejus metus, o tu dar nebuvai išvis, bet žinai, kad tokia vieta yra. Reik paplepėt ramioj aplinkoj, per visą savaitę taip pavargsti nuo to viso triukšmo, ane? Taigi žygiuojam, žygiuojam Pilies gatve, žygiuojam pro Rotušėle, aha, pala, pažiūrim ar neužrakinta, eime :) Va tas mažas kiemukas, apie kurį tau pasakojo, bet tu niekados nebuvai. Taip, čia velniškai gražu ir jauku, atsisėdi ir užgniaužia kvapą.
Eikš, gulk ant keliu… Mm, silta ir miela.. O dar tas ramus pokalbis.. Kaip čia neužmigus ir nepražiopsojus filmo? :D
Apie koki filmą aš čia pliurpiu? Apie „All The Invisible Children“ („Visi Nepastebėti Vaikai„), kuriuos režisavo net aštuoni labai garsūs režisieriai: Mehdi Charef, Emir Kusturica, Spike Lee, Ka’tia Lund, Jordan Scott, Ridley Scott, Stefano Veneruso, John Woo. Nuostabus filmas, miela ir šilta draugija, ko dar gali trūkt? :D Žinoma, kad juokingų nesusipratimų :D
Visų pirma, po reklamų pradėjo rodyti filmą „Berniukas ir jūra„. Filmas labai žiaurus, bet geras, nors vidurį jo pusei salės šovė mintis „O mes į tą salę pataikėm?“. O manot nebuvo tokių, kurie ne ten pataikė? Vos pradėjus rodyt filmą, atsistojo keli žiūrovai, o į sale kyštelėjus galvą apsaugiui, jie pareiške „Jūs mus apgavot, ne ta salė!“ :D vat taip va ;P
Filmas liūdnas ir žiaurus, bet gera, kai kažkas šalia toks mielas ;) Taip maloniai žiūrėjosi… O per tuos paskutinius filmus: „Džonatanas“ ir „Song Song ir mažoji Kat“, kai taip stipriai spaudei mano ranką po savo galva… Taip, žinau, ir man tie vaizdai buvo skaudūs, bet pamačius tokius filmus – kitom akim pažiūri į tave supantį pasaulį. Suvoki, kiek daug tu turi ir gali turėti… Įvertini kitus ir jų pastangas. Taip Raimonda, tavo pastangas aš įvertinau, kaip ir tu sakei, kad manąsias įvertinai ketvirtadieni :P

Vienas geriausių mano savaitgalių per pastaruosius porą menesių ;) Ačiū visiems!

Pabaigai:
Marius ir jo firminis „Aklas smūgis“:

drawgas ir bene vienintelis jo smūgis, kurį nufilmavo :D

1 mintis apie „Naujas darbas, savaitgalis, vaikai…“

  1. Prisiverciau paskaityti….Nezinau kodel, bet tai uzsitese…..Viduje jauciau, kad dar ne laiaks suzinoti tiesa. O kokia gi ta tiesa? Manau, tik tu Mantai, zinai…..bent jau tikiuosi, ne karta esame kalbeje apie tai.
    Bet, esu laiminga jog tu laimingas…….Tai tiek…….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *