drawgas

Kaip ir kiekvieną vakarą po darbo, šį ketvirtadieni ne kitaip – lėkiau kažkur prasiblaškyt.
Na taip, planas buvo kitas.. Apsilankyt pas Domą, sutvarkyt jam internetą… Na, bet negi mes tuo apsiribosim? Kas vakar vis kažkur papramogauju, tai kuom šis kitoks? :P
Į bekelę? Žinoma, mes gi su džipu ;)
Juk kai mes kartu, ar galim kažko nesumąstyt?
Taigi, Vilniaus pakraštys, vėlus vakaras… Miškai, pievos, kemsynai, purvynai ir pelkės.. Gera muzika, juokas..
Lakstėm ir lakstėm, kaip senais gerais laikais…
Šauniai pasiardėm, tik velnias, kaip slidu.. Į kalniuką kopėm gerus 5 kartus.. Tiesa, kalniuku jį vadint sunkoka, visas kalnas ir status kaip velnias ir dar su tokiais kavailais “slenksčiais”, kai žemyn per juos leisdamasis pasvyri tiek, kad šviesos po nosim šviečia ir tu žiūri vien į žolę, o kai kyli, tai tik dangų matai.
Bet taip ir neužkilom, tad pasukom kitu keliu..
“Ten kažkur keliukas, lipam lauk ir judam iš čia?”
“Bandom”
Hmm.. “Mažumėlę” apsirikom su skaičiavimais… Kiek anksčiau reikejo sukt, kad nuliptume ant kelio, tad smagiai pakibome dugnu ant “skarduko”.. Nei pirmyn, nei atgal..
Parašau vienam žmogučiui, kad žinotų jog sveikas gyvas, tai klausia: “O tai ką dabar darysit?”
Ir ką aš į tai galiu atsakyt? Jau apie valandą laiko mėginom įvairius variantus.. Belieka tik pasakyt: “Ai va dabar sėdim, klausom drum&bass ir juokiames”.. O kas mum belieka? :D
Gal toliau net nebepasakosiu, nes žiauru.. Tik tiek pasakysiu, kad mašina visa purvais apdrabstyta, rūbai irgi, išsikapanojom po gerų 3-4 valandų ir tai su pagalba, nors ir pagalbininkui (Domo draugui) nedaug trūko, kad sankaba sudegtų. Fun..
P.S. Šiandien pradėjau skaityt Thomas Brussig romaną “Herojai kaip ir mes”. Apie ją papasakosiu, kai daugiau perskaitysiu, bet pradžia – liuks.

Šeštadienio vakaras, snukeris su Domu… Uch, fantastiškas žaidimas :) O dar su savo naujais marškinukais, tai jaučiaus kaip kokiam čempionatui pasipuošęs. Tai ką, abi pergalės beveik minimaliu taškų skirtumu? :D Vat tau ir pirmas kartas ;)
Viskas, eisiu dabar snukerio lošt – fantastika!
Važiuojam į Pavilnį, jam mašiną reik pasiimt…
Minsko plentas.. Kelias lygesnis…
“Ėj, posūkį pravažiavai”
“Juk sakiau, kad įspėtum iš anksto :P”
Žiopliai… :)
Paleidžiu prie namų, važiuoju… Skambutis.. Nežinomas numeris. Hmm, kas čia galėtų būti?
“Klausau”
“Sveikas, kokie tavo planai šiandien?”
Justas, kurio jau nemačiau nežinia kiek laiko :)
Taigi susitinkame su juo, su merginom ir lekiam i centrą. Pakeliui susiskambinam su Gabija, bet ji pradžioj sutaria prisijungt, o po to apsigalvoja, na ką gi, važiuojam kolkas 4iese.
Mašiną paliekam Rotušės aikštėj…
Mmm, kokia gera muzika..
“Mum reik staliuko, kokiem 10 žmonių”
Vos ne vos susiorganizuojam staliuką, įsitaisom.. Pokalbiai, juokas.. Nereali kompanija :) prisijungia dar du žmonės ir prasideda… Įsitaiso DJ ir visi leidžiasi į šokių aikštelę.. O dar tokios dainos… Uch..
Jei ne vienas incidentas su policija, kai teko išlėkt iš ten ir skubėt po ligonines ir policijas žmogaus ieškot – vakaras būtų buvęs geras..
Na taip, neminėsim tų faktų, kad dar du žmonės buvo dingę, tai buvo velniškai neramu, bet.. Ką padarysi.. Viskas, kaip visad klostos atvirkščiai, nei turėtų…

Penktadienis – savaitgalio pradžia. Metas pailsėt po darbų…
Rytas – važiuojam keist padangų. Šlapia ir slidu, ot velnias, gerai slysta, sustoju tik vidury sankryžos, gerai, kad čia tik pėsčiųjų perėja.
“Laba diena, norėčiau padangas pasikeist, užsirašęs 12:30, bet gal kaipnors prasuksit dabar, nes skubu į darbą labai, rimtų darbų ant nosies kybo?”
“Deja, nėra vietų, atvažiuokite 12:30″
“Pala, jūs su ta raudona?”
“Taip”
“A, tada po Golf’o įvažiuokit, tuoj padarysim”.
Šaunu, greit prasisuksiu, laukia šiek tiek darbelio…
More Photos

Visų pirma norėčiau vienam žmogui padėkot už tokį nuostabų renginį, o taip pat už šansą jį pamatyt ir paklausyt. Ačiū.
Na, tai buvo pirmasis ir, kaip buvo vieno žinovo pasakyta: “Įspūdingiausias ir geriausias” iš visų “Vilnius City Jazz 2006″ koncertų.
Tiesa pasakius, aš pilnai pritarčiau, kad koncertas buvo nepaprastai geras. Senai negirdėjau tokios puikios muzikos, senai taip šauniai nesilinksminau.
19 valanda. Rusų dramos teatras.
Groja: Junction iš klaipėdos ir Dennis Rollin’s Badbone & Co iš Didžiosios Britanijos
Pirmieji pasirodo Lietuvaičiai. Puiki, daugmaž rami muzika. Sėdi, klausai ir mėgaujiesi. Tiesa, nepatogu sėdėti – vietos mažokai.
Puikų įspūdį palieka, tikrai gan rimta grupė, nors gyvuoja, jei neklystu, dar tik pusmetį.
15 minučių pertrauka..
Ir štai, scenoje susirenka jauni muzikantai (apie 15-19 metų), vienas tvarkingai apsirengęs, vienas jazz/funk stiliuko pasekėjas, o kiti du – visiškai priešingai: kostiumai, suvelti ir pašiaušti plaikai, “snapeliai” (kepurėlės tos)..
Ir štai.. Į sceną išbėga besišypsantis juodaodis, gan idomiais plaukais..
Kojos pačios ima trepsėt jo diktuojamu ritmu, tu imi linguot ir net nepajunti, kaip stovi tarp žmonių ant laiptų ir šoki su jais..
Šoko jauni ir vyresnio amžiaus…Visi šoko, visi mėgavosi, širdį užplūsta funk’o garsai.
Maža to, vyrukas tikrai pašėlęs – derina Drum & Bass bei Hip Hop su džiazu ir funk’u.
Tokie ritmai privers pasikrutint net ir didžiausią apkiautelį…
Et, gaila, kad negalėjai eiti kartu, bet ką padarysi…
Uf, koncertas baigės, naktis… Striukė, balti marškinukai, švarkas, plonos kelnytes.. Velnias kaip šalta. Kišenėse vėjai švilpia… Blem, šiek tiek pinigų ir lėkčiau pratęst linksmybes, užvedė gerai.. Bet.. Stoviu stotelėj, užsidėjes ausines ir toliau sau “tūsinuos” vidury nakties, vienas, palydimas keistų, iš koncerto einančių žmonių žvilgsnių…

Ech, liuks

Šeštadienis… Be planų, be idėjų, tik su mintimis, žiemišku, šaltu ir liūdnu nusiteikimu, kai atrodo, kad nori kompanijos, bet kartu taip nori pabūti vienas, be jokio triukšmo.
Dar atitinkama muzika: Cafe Del Mar albumas “Dreams”. Visiškas chillout: prancūziški žodžiai, pianinas, saksofonas ir bosinė gitara. Mmm, bosinė gitara.. Aš vis dar jos noriu. Tiek visko noriu, tiek apie viską galvoju ir šiaip pilna minčių galva, o dar po darbo savaitėlės ir dar pusė šeštadienio pradirbto.. Galva net tvinksi nuo informacijos ir minčių. Nebetelpa į ją niekas, nieko nesinori. Daug kas atsibodo… Atsibodo mintys, atsibodo įtampa, atsibodo rūpestis, norisi užmigt.. Užmigt ir nepabust.. Ar bent pabust po gerų 10 metų…
More Photos

Kartais susimąstai – ko reik, kad nors akimirkai pabūtum tuščia galva, pasijustum laimingas?
Galbūt tokių dviejų dienų, kaip aš apturėjau…
Dviejų vakarų, kai vienas kupinas minčių, kurios rėkia viena per kitą, o kitas – tylos.
Kai vieną dieną nematai nieko aplink, o kitą pastebi daugiau, negu betkada iki šiol…
Kai vieną vakarą beveik nenusišypsai, o kitą šypsena nedingsta nuo veido…

Kartą Albertas Kamiu (Albert Camus) yra pasakęs:

“You will never be happy if you continue to search for what happiness consists of. You will never live if you are looking for the meaning of life.”

Verta susimąstyti, ar ne?
More Photos