drawgas

Kaip ir kiekvieną vakarą po darbo, šį ketvirtadieni ne kitaip – lėkiau kažkur prasiblaškyt.
Na taip, planas buvo kitas.. Apsilankyt pas Domą, sutvarkyt jam internetą… Na, bet negi mes tuo apsiribosim? Kas vakar vis kažkur papramogauju, tai kuom šis kitoks? :P
Į bekelę? Žinoma, mes gi su džipu ;)
Juk kai mes kartu, ar galim kažko nesumąstyt?
Taigi, [...]

(daugiau...)

Šeštadienio vakaras, snukeris su Domu… Uch, fantastiškas žaidimas :) O dar su savo naujais marškinukais, tai jaučiaus kaip kokiam čempionatui pasipuošęs. Tai ką, abi pergalės beveik minimaliu taškų skirtumu? :D Vat tau ir pirmas kartas ;)
Viskas, eisiu dabar snukerio lošt – fantastika!
Važiuojam į Pavilnį, jam mašiną reik pasiimt…
Minsko plentas.. Kelias lygesnis…
“Ėj, posūkį pravažiavai”
“Juk sakiau, kad [...]

(daugiau...)

Penktadienis – savaitgalio pradžia. Metas pailsėt po darbų…
Rytas – važiuojam keist padangų. Šlapia ir slidu, ot velnias, gerai slysta, sustoju tik vidury sankryžos, gerai, kad čia tik pėsčiųjų perėja.
“Laba diena, norėčiau padangas pasikeist, užsirašęs 12:30, bet gal kaipnors prasuksit dabar, nes skubu į darbą labai, rimtų darbų ant nosies kybo?”
“Deja, nėra vietų, atvažiuokite 12:30″
“Pala, [...]

(daugiau...)

Visų pirma norėčiau vienam žmogui padėkot už tokį nuostabų renginį, o taip pat už šansą jį pamatyt ir paklausyt. Ačiū.
Na, tai buvo pirmasis ir, kaip buvo vieno žinovo pasakyta: “Įspūdingiausias ir geriausias” iš visų “Vilnius City Jazz 2006″ koncertų.
Tiesa pasakius, aš pilnai pritarčiau, kad koncertas buvo nepaprastai geras. Senai negirdėjau tokios puikios muzikos, senai taip [...]

(daugiau...)

Šeštadienis… Be planų, be idėjų, tik su mintimis, žiemišku, šaltu ir liūdnu nusiteikimu, kai atrodo, kad nori kompanijos, bet kartu taip nori pabūti vienas, be jokio triukšmo.
Dar atitinkama muzika: Cafe Del Mar albumas “Dreams”. Visiškas chillout: prancūziški žodžiai, pianinas, saksofonas ir bosinė gitara. Mmm, bosinė gitara.. Aš vis dar jos noriu. Tiek visko noriu, tiek [...]

(daugiau...)

Kartais susimąstai – ko reik, kad nors akimirkai pabūtum tuščia galva, pasijustum laimingas?
Galbūt tokių dviejų dienų, kaip aš apturėjau…
Dviejų vakarų, kai vienas kupinas minčių, kurios rėkia viena per kitą, o kitas – tylos.
Kai vieną dieną nematai nieko aplink, o kitą pastebi daugiau, negu betkada iki šiol…
Kai vieną vakarą beveik nenusišypsai, o kitą šypsena nedingsta nuo [...]

(daugiau...)