„Nes man atrodo aš tave įsikliopinau…“

Pirmadienio vakaras. Kam išeiginės, o kam, kaip visad, tenka dirbti…
Na, bet tai nesvarbu. Svarbu, kad mes išėjome pasivaikštinėt, išgert kavos, pabūt grynam ore.
Niekur neskubėdami sau žygiuojam, aplinkui beveik nieko nėra, pustuščiai takeliai, ramybė, truputis poilsio po ilgos savaitės.
Taip gera, kai tu šypsais :)
Žygiuojam visai be tikslo, atsiduriam ties tiltu į Užupį.. Netikėtai akį patraukia čia sukabintos spynos.
Ant jų puikuojasi įvairiausi užrašai:
„Nes man atrodo aš tave įsikliopinau…“
„Meilė yra ne tada, kai randi su kuo gyventi, o tada, kai randi be ko negali gyventi…“
„To love is nothing
To be loved is something
To love and be loved is everything
Jasminė“
… ir daug daug kitų. Visas apžiūrėjom, ką pavyko – perskaitėm. Daug šaunių idėjų. Ten savo įspaudą paliko poros, šeimos, meniški ir eiliniai žmogeliai. Daug gražių ir mielų, bet nemažai ir banalių.. Smagu, kad žmonės sumąstė tokį būdą pasireikšti :)

[photopress:DSC06790.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06794.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06795.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06796.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06800.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06801.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06803.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06804.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06813.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06815.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06816.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06817.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06818.jpg,thumb,pp_empty]

Hermann Hesse – Stepių Vilkas

[photopress:DSC06777.jpg,thumb,alignleft]Priešingai, nei prieš tai aprašyta knyga – šią tikrai rekomenduoju perskaityti. Taip, į ja teks įsigilinti, bet verta!
Po „Stepių vilko“ labai noriu perskaityti Hermann Hesse „Stiklo karoliukų žaidimas“, tačiau nusprendžiau tarp Hesse ir Hesse padaryt pertraukėlę ir pasiėmiau kitą knygą :)
Knyga ne apie prerijas, ne apie indėnus ir ne kaubojus. Knyga apie žmogaus sielos gelmes, dvasinio ir išorinio pasaulio sandūras, sielos daugialypiškumą, žmogišką ir gyvulišką jos puses. Tačiau pasako herojų, egžistuoja ne tik šios dvi pusės, siela, tai tūkstančiai tokiu būtybių, tavęs kopijų – panašių, bet kartu ir labai skirtingų. Gyvenimas, tai tarsi šachamtų partiją, kurią tu žaidi prieš tai pasirinkęs kelias figūras iš tų tūkstančių. Gali jomis manipuliuoti, pasirinkt kitas, taip keisdamas žaidimą – savo gyvenimą. Gali jį susikurt visai kitokį.
Apie „Stiklo karoliukų žaidimą“ girdėjau labai gerų atsiliepimų, taip pat sakė, kad ji geresniė nei „Stepių vilkas“, tad jei taip yra, tai kokia bus ta knygą, jei ši neapsakomai patiko. Tai vat tokios nuotaikos :P

Thomas Brussig – Herojai kaip ir mes

[photopress:DSC06557.jpg,thumb,alignleft] Buvau užsivertęs darbais, taip ir neparašiau apie tą knygą.
Jau senokai baigiau ją skaityt, dabar ties kita apsistojęs, bet artimiausiom dienom baigsiu skaityt ir aprašysiu trumpai.
Na, o kalbant apie šią – knyga tik kantriem žmonėm. Ji nėra pati lengviausia, bet ir ne iš labiausiai įsigilinimo reikalaujančių. Pusę knygos skaičiau su malonumu, tačiau vėliau ėmė pabosti. Tas pat per tą patį kartojasi gan dažnai. Istorija pasakojama tais laikais, kai griuvo Berlyno siena. Apie vieną, ne patį įdomiausią vaikinuką, kaip jis pats save vadindavo – „paskutinį iš besikapstančiųjų“, svajojantį apie Nobelio premiją, merginas. Tiesa, žmogelis ne tiek patvirkęs, kiek iškrypęs ir mėgėjas užsiimti „perversijomis“. Armijoj buvo nevykėlis, visi žinojo daugiau, negu jis, nors jis nuo mažens buvo pažiba mokslininkų tarpe. Dažnos kalbos apie lytinius organus labai greitai ima pabosti. Tiesa, savotiškas požiūris į to meto politinius įvykius tikrai domina, bet nuo vidurio knygos imi laukt pabaigos. O jai pasibaigus, nelieki baisiai patenkintas ar sužavėtas.
Vienu žodžiu – nerekomenduoju.

Ar pameni, kaip atėjome čia pirmą kartą?

Kartais gyveni sau žmogus gyvenima, pripažįsti, kad bėgi juo, o ne žengi pasimėgaudamas ir tik akimirkai sustojęs apsidairyt – suvoki, kaip viskas keičiasi.
Kartais reikia tiek nedaug, kad suprastum, kad pasaulis sukasi.
Penktadienis… Praeita techninė apžiūra, nuplauta mašina, pavakarieniauta žvelgiant į Vilnių ir.. Norėjom gi nusifotkint :P
Tai patraukėm centro link, tačiau per sumautą Kaziuko mugę negalima buvo ten važiuot, tad teko apsukt ratą.
„Kur važiuoji?“
„Pamatysi“ :P
Toliau skaityti „Ar pameni, kaip atėjome čia pirmą kartą?“

Ilgasis įrašas apie daug ką. Daug teksto. Daug foto

Po ilgesnės pertraukos, vėl rašau ilgą įrašą. Pradėjau rašyt Gruodžio mėnesį, tai ten, kur kalbėsiu apie „dabar“, supraskit, kad ten Gruodis ;). Visgi reik pasipasakot, kaip čia aš laikaus pastaruoju metu. O ir nuotraukų nematytų daug yra ;)
Stengsiuos labai neišsiplėsti ir parašyt glaustą įrašą, bet abejoju ar pavyks :D

Kaip man sekasi? Visai neblogai, žiūrint apie ką Jūs klausiat. Darbas? Liuks, patenkintas ;) Juolab, kad ir pinigėlių dabar pakanka papramogaut neblogai :D Na, ok ok. Šį mėnesį su pinigėliais sunkiau ;)
Kodėl? Nes truputį save apdovanojau už neblogas sumeles, visgi tiek dirbdamas galiu ir save palepint, o be to, mano „mažutis“ mašiniukas su 2,6 litro, 6 cilindrų varikliuku valgo tikrai nemažai benzino, ypač jei sugalvoju spustelt akceleratorių :) Bet smagu.. Galiniai varantys ratai – visai kiti pojūčiai ;) Ypač žiemą… Ar saugiai vairuoju? Hmm, reik klaust to, kas su manim dažniausiai važinėja. Kaip ten yra, Raimonda, ar aš saugiai važinėju? M?
Žinot gi mano charakterį.. Patinka? Kur gi toks žvėriukas nepatiks, juolab, kai už Renault, su kuriuo važinėjau, jis įsibėgėja daug greičiau (apytiksliai 4 sekundėm greičiau, pasak techninių duomenų), o jau su Renault ne vieną sugebėdavau palikt toli toli, tai tikrai smagu jaust, kad po koja šimtai „arklių“ ir „niutonų“.
Ak, tiesa, užsikalbėjau apie automobilį ir pamiršau, jog gyriausi, kaip save truputį palepinau. Taip, vieną dieną nebuvo nuotaikos, tai nuvažiavęs į Akropolį, vienoj parduotuvėj rūbų užsipirkau už 400 Lt. Senai buvau nužiūrėjęs, bet čia smulkmė :P
Labai norėjau… Labai.. Vat ir nusipirkau.. Darbui, pramogai.. Nešiojamąjį kompiuterį (laptop) – HP Pavilion (dv6000 serijos) :)

    Duomenys:

  • AMD Turion 64 X2 1.6 Ghz (dviejų branduolių)
  • 1024 Mb RAM
  • 15.4″ ekranas (Widescreen)
  • 120 Gb kietasis diskas
  • GeForce 7200 Go 256Mb TurboCache

Na ir aišku visi privalumai: bevielis internetas, web kamera / fotoaparatas (1,3 Mpix), Altec Lansing kolonėlės, kortelių skaitytuvas, DVD+RW DL su Lightscribe technologija (jau išmėginau, kada nufotografuosiu, kaip atrodo su ja apdorotas DVD), nuotolinio valdymo pultas, na ir panašūs džiaugsmai.
Žinoma, koks laptopas be bevielio interneto.. Taigi dar ir maršrutizatorius (durnai skamba :D angliškai – router) su bevieliu tinklu, kad visuose namuose galėčiau nešiotis kompą ir dirbt be jokių laidų :) Išpindėjimas? Gali būt :D Dar va bevielė pelė ir klaviatūra :) Na ir tašytė nešiojimui :) Vienu žodžiu – smagu.

[photopress:DSC06560.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06586.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06588.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06591.jpg,thumb,pp_empty]

Pasigyriau ir gana. Smalsu kanors išgirst? Ką būtent? Na ką gi, teks pasidalint su jumis savo istorijom ;)
Dirbu daug, ilgai, kasdien, dar karts nuo karto reik juk Mad For Speed judint, tai dar ir ten padirbėju, o šiaip tai nuo 7-8 dingstu pasitūsint kažkur. Ar rusiško biliardo, ar snukerio pažaist, tiesiog pavaikštinėt ar rimčiau pasitūsint į miestą, o gal tiesiog aplankyt vieną žmogutį, su juo pasijuokt, paplepėt, pasėdėt šiltai, sulaukt saldaus bučinio ar tokio mielo ir nuoširdaus žvilgsnio. Taip, vėlai parsibeldžiu, mažai miegu, bet toks jau tas gyvenimo ritmas dabar. Kartais tenka padirbėt ir naktim, o kartais net ir savaitgali naktim. Na nežiūrėk, Raimonda, į mane tokiom akim. Pailsėsiu, juk pažadėjau. Juk ne kasnakt taip. Tiesiog ne viską spėjam, o daug ko reik.

Ar spalvingas tas mano gyvenimas? Taip, kas be ko. Nuo kvailysčių iki rimtų pokalbių. Nuo juoko iki labai liūdnų akimirkų. Tu tik spėk, žmogau, gyventi tokiu ritmu ir suprasi, koks tas pasaulis nevienodas, besikeičiantis.

Norit istorijų? Galiu kažką detalesnio papasakot..

Toliau skaityti „Ilgasis įrašas apie daug ką. Daug teksto. Daug foto“