Ar pameni, kaip atėjome čia pirmą kartą?

Kartais gyveni sau žmogus gyvenima, pripažįsti, kad bėgi juo, o ne žengi pasimėgaudamas ir tik akimirkai sustojęs apsidairyt – suvoki, kaip viskas keičiasi.
Kartais reikia tiek nedaug, kad suprastum, kad pasaulis sukasi.
Penktadienis… Praeita techninė apžiūra, nuplauta mašina, pavakarieniauta žvelgiant į Vilnių ir.. Norėjom gi nusifotkint :P
Tai patraukėm centro link, tačiau per sumautą Kaziuko mugę negalima buvo ten važiuot, tad teko apsukt ratą.
„Kur važiuoji?“
„Pamatysi“ :P

Senai ten nebuvom. Tiksliau, po to pirmo karto daugiau ir nebeteko čia ateit, turėjom visai kitų kelių ir kelionės tikslų. Aš čia apie Trijų Kryžių kalną. Tiesa, kai čia važiavau, galvojau, kad pabusim dviese, pažiūrėsim į Vilnių, pasifotkinsim ir tiek.
Užkilom į kalną, pasistatėm mašiną aikštelėje ir susiruošėm žygiuot, tačiau aplink buvo šlykšti vandens ir sniego košė, viskas tirpo ir tekėjo nuo kalno.
„Gal neeinam?“
„Jei jau atvažiavome, tai eime“
Užlipom pažliugusiu taku iki pat viršaus. Nei vieno žmogaus, tik mudu!
Stovėjom tu ir aš.. Apkabinau iš nugaros ir mes žvelgėme į naktyje skęstanį Vilnių.
Tylą nutraukė tavo balsas:
„Kai buvome čia pirmą kartą, nei vienas negalvojome, kad viskas taip bus, kad čia ateisime, tik nebe taip“
Taip, tada kai buvome dar vos pažįstami ir išėjome pasivaiksčiot, tą vakarą, kai kuris buvo labai maloniai keistas, nes buvo taip nepaprastai praleistas, tada net menkiausios minties nebuvo, kad grįšime čia kartu, tik truputi pasikeitę. Kaiptik, tada buvo kita mintis, kad nebūsime niekada kartu, nesinorėjo prarast tokios draugės. Ar pameni tą frazę:
„Kaip bebūtų, bet santykiai blogesni nebus“ :P
Taip, aš laimingas.
Taip, yra ko man pavydėt.
Neturėjau iki šiol žmogaus, su kuriuo taip atvirai bendraučiau…
Nesimėgavau su niekuo taip tyla, kaip su tavim ta naktį…
Taip, jaučiuos su tavim puikiai. Gera buvo dabar taip šiltai stovint prisimint tas akimirkas:

  • Kai sėdėjom čia, ant suoliuko, prie kryžių, atsisukę viens į kitą, žvelgdami į akis, šnekėjomės labai atvirai, nors nebuvome dar labai gerai pažįstami ir dar tavo frazė, patraukiant plauką nuo mano kelnių – „tik nesuprask manęs neteisingai“ :)
  • Vakaras, kai su mumis buvo mano sesutė ;) Kai juokėmės iš mano draugų, o jie varvino seilę, kad aš vienas su dviem gražiom panelėm. Ir mudviejų planas prieš juos pakvailiot..“
  • Kai buvom Giraitėj :) ta mergina, visą laik žiūrėjo į mane, o tas vaikinas varvino seilę dėl tavęs.. Kiek mes prisijuokėm.. Tas „flirtas“ :) Ir galiausiai mano ranka ant tavo užpakaliuko ir visos viltys dingo :D Oi..
  • Tas vėlyvas vakaras Užtrakyje ir tas bučkis su iš kažkur išdygusia gėle
  • Vakaras boulinge su Jonu, Irmantu ir kitais draugais
  • Filmas „Visi nepastebėti vaikai“ ir tos mielos akimirkos
  • Lapkričio 1-osios susitikimas ir pasivaiksčiojimas
  • Pūlo partija ir saldus bučinys
  • Vakaras, kai buvom malūne, o po to didžiulei kaikieno nelaimei, aš tave pasiėmiau iš koncerto
  • Ta naktis, kai iki paryčių leidom kartu
  • Dar tas tavo pasakymas „nerealūs draugai“, po to, kai aš su Mersu prie Manto biškuti prasinešiau ;)
  • Net ir tas vakaras, kai lėkiau iš sesės tavęs visos sušalusios ir susinervinusios paimt..

Bet juk tai, tik dalelė visko, ką mes esame nuveikę. Bet čia ta dalėlė, kuri buvo labai svarbi, nors ir ilga laiką taip neatrodė.
Man gera. Jaučiuos suprastas visomis temomis. Puikiai suprantu ir tave.
Džiaugiuos, kad esi šalia, mažas angeliuk ;)*

[photopress:DSC06774.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06778.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06781.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06783.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06784.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06785.jpg,thumb,pp_empty]

8 mintys apie „Ar pameni, kaip atėjome čia pirmą kartą?“

  1. :* kaip faina irmkaip nuostabu, kad tai tiesa ir tai is tikro vyxta :) o tu nesistenk o taip ir daryk:D ns bus blogai jei taip nedarysi :P mes vel „pyximes“ :DDDD

  2. o tixlisu net nzn kaip pavadaint ir ivardint TAI nes „pykimusi“ to tikrai negalima pavadinti :D

  3. man patinka kad prisimeni ir pastebi tuos dalykus kurie, galbut zvelgiant kitu akimis neatrodo verti prisiminti… man tai lb svarbu ir dziugu, nes tos akimirkos yra nuostabios ir kiekviena praleista minute jau nebegris, todel ja reikai moketi vertinti ir ja dziaugtis :* asiu, kipsiuk mano :)

  4. Tai, kad tokiu akimirku neisimint butu sunku ;)
    Ypac viso to vakaro Uztrakyje, dviese, kai aplink tamsu, kad nieko nesimato ir daugiau ne gyvos dvasios, tik vejas, vanduo, zvaigzdes ir menulis..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *