Žvejyba

[photopress:DSC07536.jpg,thumb,alignleft]Senai.. Oi senai bebuvau žvejyboje…
Metas išsitraukti meškerę ir nupūsti nuo jos dulkių sluoksnį ;)
Kaip ir viskas, ką mes su Justu planuojam – pildosi lėtai, bet pildosi. Galų gale pakėlėm savo užpakalius ir nusprendėm nuvažiuot pažvejot.
Planas chuliganas.. Nupirkau medžiotojų dešrelių, daržovių, čipsų, gėrimų, grįžęs užsidėjau naują plūdę, prisirišau auksaspalvį kabliuką, beliko tik sulaukti Justo su mergaitėm (jau pusę savaitės be mašinos… Laukiu sankabos.. Vat tau ir mano važinėjimo pasekmės. Užtat ryte naujutėlaičius originalius posparnius susimontavau).
Išlėkėm smagiai sekmadienio popietę (rytinei žvejybai jėgų nebuvo) Trakų link, o juos pravažiavę dar dūmėm apie 17km.

Tikslas? Ežeras, prie kurio praleidau nemažai savo vaikystės savaitgalių. Tėvai ten dažnai veždavosi stovyklaut su palapinėm… mano ir Domo tėvai kiauras naktis žvejodavo, o mes lakstydavom po pievas…
A, tiesa, pamiršau pasakyt – važiuojam prie Aukštadvario rajone esančio Unguraičio ežero.
Apsistojome ramioje vietoje, toli nuo Aukštadvario kelio, dulkėjantį žvyrkelį užstoja tanki medžių juosta, beveik visi aplink esantys žmonės – žvejai ir jų mes per medžius nematom, o patys esam pievutėj su gražiu vaizdu į ežerą.
Išsikraustėm rakandus – keturios meškerės, šašlykinė, malkos, Justo kėdutė, kabliukai, valai ir visa, ko gali prireikti, o taip pat ir didelis maišas maisto.
Susikabinau svarelius ir pirmyn prie ežero. Jau po pirmųjų metimų nusprendžiau, kad metas pasirengti maudytis ir brist giliau.
Pirmasis kibimas.. Ištraukiu.. Ėt, mažyte. Po keleto akimirkų – dar vienas kibimas… Ir vėl maža. Vėl užmetu – vėl kimba, bet šį kart ne ką didesnė, tačiau prie kranto nutrūksta. Tuo ir baigsi kibimas tuo metu.
Kol mes žvejojome, merginos plepėjo, juokėsi iš mūsų, kad nebekimba.
Atėjo laikas Justui kibt, bet čia jau buvo komedija :D Pirmą ištraukė daug mažesnę, nei bet kuri iš mano ištrauktų, maža to, ją pagavo už uodegos…
Beveik tas pat buvo ir su antrąja – pagavo už pilvo pelekų… Ir visos kitos buvo tokios pat mažos – nieko gero.
Galiausiai dingo visas „kliovas“ (kibimas), o dar ir kažkoks naras pranėrė pro plūdes.. Tik po kiek laiko vėl pradėjo judint plūdes.
Senai matytas vaizdas – plūde neskęsta, truputi pavirtusi, lengvai trūkteli į kairę, po to į dešinę – laukiu.
Pradeda plūdę rimtai vedžiot, pakertu. Iš pat pradžių pasipriešinimo nejaučiu ir galvoju, kad vėl koks mažas brudas, tik arčiau manęs ji ima priešintis.
Ištraukus nudžiugau – ne kašalotas, bet yra bent į ką pažiūrėti ;)
Na, o vėliau kepėm dešreles, smaguriavom ir jau visai pasislėpus saulei, atvėsus ir suskridus daugybei uodų patraukėme namo – visgi visiem ryte į darbą ;)

[photopress:DSC07528.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC07529.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC07530.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC07534.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC07535.jpg,thumb,pp_empty]

[photopress:DSC07527.jpg,thumb,alignleft]
P.S. šeštadienį buvom su Marium ir mergaitėm prie ežero šalia Semeliškių. Bandėm laidyt aitvarus, bei gainiojom Ievos juodą poros mėnesių labradorę.
Dienos kulminacija – dviejų labradorų pažintis. Supažindinom Barį su Tina :D
Žiaurus vaizdelis – Tina namo grįžo visa nulaižyta.

 

3 mintys apie „Žvejyba“

  1. na taip nedideli laimikiai ta popiete kibo, bet svarbiausia geras oras, kompanija ir gera nuotaika :D

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *