drawgas

Ilgai lauktas ir planuotas kelionių ciklas “Aplink Lietuvą” prasidėjo. O prasidėjo nuo bene populiariausio maršruto – Panemunės pilių. Tiesa, mes tuo neapsiribojome ir į pirmąją kelionę įtraukėme kiek daugiau.
Štai tikslus mūsų maršrutas: pradžia Vilniuje, Kruonio Hidroakumuliacinė Elektrinė (HA E), Kauno pilis, Panemunės pilys (Raudondvaris, Raudonė, Vilkija), Jurbarkas, Pagėgiai, Šilutė, Kintai, Ventės Ragas, Minija, Klaipėda, Juodkrantė, Nida, Šilalė, Jurbarkas, Kudirkos Naumiestis, Marijampolė, Prienai, Birštonas, Aukštadvaris, Trakai, Vilnius. Berods viską išvardinau. Bendras maršruto ilgis ~1500km.

Tai buvo seniai planuojama kelionė, tik vis nenuspręsdavom, kada ji įvyks ir galiausiai.. galiausiai nusprendėm važiuot per ilgąjį savaitgalį, kad turėtume atsargoj vieną dieną. Per savaitę laiko apsprendėm apytikslį maršrutą, aš Daliai perdaviau suformuotą kelią žemėlapį, pagal kurį ji pasidomėjo, kur vertėtų sustoti, o tada Raimonda atspausdino šiuos žemėlapius didesniu formatu, kad netyčia nepaklystume. Tuo tarpu aš peržvelgiau maršrutą “Akis” ir “Google Earth Pro” programose, kad būtų lengviau orientuotis, o paklydus – greičiau surastume kelią pasinaudoję GPS’u (apie jį rašiau seniau).
Iš namų pajudėjau ankstų birželio šeštadienį (2007 06 23), apie pusę 8 ryto, mat prieš kelionę norėjau paruošti mašiną (užsipilti degalų, nusiplauti, išsivaškuoti, stiklus padengti priemone nuo rasojimo). Gal kiek per anksti ir per greit atsidūriau ties Žirmūnų RIMI – ji dar nedirbo, bet bent miegus pakeliui išblaškiau ir buvau pasiruošęs keliauti.

Taigi, 8 ryto buvau pas Raimondą, padėjau nusinešti daiktus, susikrauti juos, o tuomet mes kibom į darbą – išvalėm visus stiklus, išpurškėm priemone nuo rasojimo, patikrinau tepalo, aušinimo skysčio lygį, papildžiau juos, taip pat ir padangas pasitikrinau, o tuomet į degalinę ir plovyklą – užsipilti 95′o Nitro 3000 (kelionėje teko įsitikint, kad tai – viena taupiausių 95-os markės benzino rūšių), bei gerai nušveist mašinos ir padengt dvigubu vaško sluoksniu. Tiesa, visos kelionės metu įsipylėme 80 litrų degalų, tačiau iš jų sunaudojome, tik apie 70 litrų.

Iš anksto nakvynės nebuvom susiradę tad ir galutinio kelionės tikslo – iki kur turime nuvažiuoti per pirmąją dieną – nebuvome numatę. Tiesa, vos susitikus su Justu ir Dalia – kelionė iš dviejų dienų pažintinės pavirto į trijų dienų pažintinę / poilsinę :D
Žodžiu, apie 9 ryto pasiėmiau Justą su Dalia, susipakavome (keista, viskas tilpo į bagažinę, nors daiktų turėjome nemažai), dar teko užvažiuoti namo, nes pamiršau glaudes (“plafkes”, “maudymosi kelnaites” :D ), o tada jau į trasą ir šiaušėm saulėtą šeštadienio rytą Kauno link.

Tiesa, iki Kauno neprivažiavome, kiek arčiau pasukome link Kruonio Hidroakumuliacinės Elektrinės, kuri stūkso šalia Kauno marių.
Galvojom, kaip ją rasti, bet kai važiavome pro baseino šoną ir pamatėme keistai lygius kalno šlaitus, taip ir supratome, kad jau atvykom. Privažiavom arčiau, šiek tiek pasistiprinome sumuštiniais, užkilome laiptukais ir mus pasitiko įspūdingas vaizdas – didžiulis baseinas, kurio plotas 306ha, o perimetras – 6,8 km. Vanduo lygus, kaip veidrodis. Gaila, bet tokio vaizdo nuotraukos neatkuria, tą reik pamatyti pačiam… Lygiai taip pat, kaip įspūdingai atrodo keturi vamzdžiai, nusidriekiantys nuo aukštutinio baseino iki mašinų skyriaus.

Apėjom viską, ką tik pavyko, mat kitur stovi aukštos tvoros, ženklai, draudžiantys eiti be leidimo, kameros.
Sekantis sustojimas buvo suplanuotas Kaune, tad nuo elektrinės pasukome link autostrados, o tada – į Kauną. Užsukome trumpam į mašinų turgų, pravažiavom “gražiausius” rajonus, užmetėm akį į užtvanką ir sustojome netoli Kauno pilies.
Palikę automobilį nužingsniavom senamiesčio gatvelėm. Akį patraukė ant sienos nupieštos durys :D Apžiūrėjom Kauno pilį, su senovę menančiais tamsintais plastikiniais langais :D Nuėjom iki Rotušės ir atgal i mašiną – dar laukia ilgas kelias prieš akis.

Toliau – Panemunės pilys, tačiau prieš tai dar reikėjo sustoti degalinėj.. Ne, ne benzino,kai kam į gerą vietą, kai kam alaus, cigarečių, užkąst. Pailsėję vėl stojom į kelią. Važiavom vingiuotu, bet ganėtinai tuščiu keliu, saulė švietė, žvelgėm į kiekviena ženklą, o Dalia pagal pavadinimą susirasdavo knygoj atitinkamą vietą ir sakydavo ar verta sukti. Taip sustojome prie Palemono kalno. Susiskambinau su mama – Vilniuje apsiniaukę, palyja, o pas mus saulutė šviečia, miela ir malonu :) Kalnas aukštas, pavargau lipti.. Bet nuo viršaus vaizdas nuostabus – Nemuno vingis.

Sekantis sustojimas suplanuotas Vilkijoje, kur yra dvaras, jame – pradinė mokykla, kurią baigė Petras Cvirka, bei auga nuostabus medis – tulpmedis. Tai magnolinių šeimos medis, kurio žiedai panašūs į tulpes, todėl ir gavo tokį pavadinimą.
Taip pat apžiūrėjom vienintelį išlikusį Mindaugo paminklą, bažnyčią.

Raudona pilis.. Raudonė.. Kadangi Joninių išvakarės – čia vyksta renginys, skirtas Jonams ir Janėm :D Apsižiūrim, baigiam krimsti čipsus, bastomės po aukštais medžiais apaugusią alėją, apžiūrim gana taisyklingos formos tvenkinį. Visgi reikia pripažint – norėtųsi čia gyventi. Jokio masyvumo, viskas minimalu ir paprasta.

Po Raudonės – Panemunės pilis, kurią iš išorės gražiai restauravo, tačiau vidus.. Vidus dar tik pradėtas restauruoti ir visai nežavi – gelžbetoniniai blokai, keletas plytų. Tiesa, smagu užsikeberioti į patį bokšto viršų ir pažvelgti pro langelį – atsiveria nuostabus vaizdas – Nemuno vingis, Pilies vaizdas iš viršaus – labai gražu, be tik tiek įspūdžiu ir palieka, visa kita šalta ir niūru.
Maža to, įvyko šioks toks incidentas. Kadangi nebuvo kur statyti mašinos, kaip ir dauguma kitų – pastatėme ant žolytės.. Ir ką jūs galvojat? Užklimpau.. Lauke karšta, liukas praviras, spustelėjau ir purvai ėmė kristi pro liuką :D Na bet viskas gerai, kas gerai baigiasi – į tvenkinį nenugarmėjom, išvažiuoti pavyko ir kelionė tęsiasi.
Visai netoli nuo Panemunės pilies stovi graži kaimo užeiga. Pievoje šalia jos – laivelis. Viskas labai gražiai sutvarkyta, tačiau buvo daug žmonių, tad nusprendėme pavalgyti kur kitus.

Prasidėjo tas “liūdnasis” etapas, kai baigėsi pilys, o sekantis tikslas dar toli toli. Kelias vingiuotas, aplink daugiausia miškai, tad tvyro gan karštas oras, bet muzika, atviras liukas, pro kurį lekiant švilpia vėjas, nuteikia vasariškai :P Tiesa, Justukas nusprendė pažaisti Bombermena ir šiaip pasiknaisiot mano laptop’e. Berods minėjau kaip džiūgavom, kad Vilniuj lyja, o mums saulutė visą laiką kepina, tai va pasibaigė tas džiaugsmas, mat dangų aptraukė tamsūs debesys ir pasipylė lietus. Iš pat pradžių viskas buvo pakenčiama, bet po keleto akimirkų teko mažinti greitį, nes prapliupo tikra liūtis ir kelia greit nusėjo balomis, tačiau visa tai truko ilgų ilgiausiai 10 minučių, vėliau išlindo saulė ir vėl viskas buvo kaip visada.

Pietaut stojome Jurbarke. Išbadėję užsukom į prieplaukoje (taip ir pavadinta kavinė) esančią kavinę, kur visi kartu sumokėjome tiek pat, kiek Vilniuje sumokėtum vienas kokiam Čili, o pavalgėm sočiai ir skaniai. Tiek turbūt ir truko mūsų sustojimas Jurbarke.
Vieną kartą teko pasiklysti. Berods Šakiuose, mat ženklai pasibaigė, kelias sukosi, tad sustojome prie geležinkelio stoties, pirmą ir vienintelį kartą pasinaudojome GPS’u, bet jis kuo puikiausiai mums padėjo. Iškart radom kelią ;)

Na o toliau, toliau jau keliaujam į Ventę. Na, žinoma vėl tenka stot, mat Joninės, norisi apsipirkti, tad sustojome Šilutėje į kurią vėl teko grįžti, mat pasukus link Kintų mus pasitiko žvyrkelis, kuris pagal visus žemėlapius tęsiasi iki pat Kintų. Degalinėje sužinojom apie kitą kelią, tad teko padaryt kokių 20km lankstą, tačiau važiavome patogiai ir grožėjomės gamta.

Pasiekę Kintus ėmėm domėtis nakvyne, mat iš anksto nebuvome nieko suplanavę šiuo klausimu, tačiau arba pasitikdavo kosminės kainos, arba nebebuvo vietų, tad nusprendėm, kad pirma aplankom Ventę, o tada ir mąstysim, gal ten kur palapinėje įsikursime.
Ventė nustebino gražia gamta, ramybe, nors pasukus prie Marių jau buvo gerokai įkaušusių poilsiautojų su palapinėmis – nelabai ir buvo kur įsikurti. Gražu, tikrai gražu, nors po truputi ėmė kankinti nuovargis, mat vairavau nuo pat ryto. Keistai atrodo tos paukščių gaudyklės, kurių viduje – medis. Pataikėm atvykti pačiu laiku – saulė jau leidosi, girdėjai tik paukščius, bangas atsimušant į krantą. Keista buvo stebėt kaip paukščiai nebijo žmonių – gandras rankiojo negyvas žuvis vos už dviejų metrų ir nesibaimino kai truputi arčiau priėjęs ėmiau jį fotografuoti.

Pasukome atgal link Kintų, vėl ėmėm ieškoti nakvynės. Vienas žmogus nusiuntė į Mingės kaimą, sakė – ten daug kaimo sodybų, nuomojamų kambarių. Tiesa, šįkart teko važiuot baisiausiai išmuštu žvyrkeliu, tai greitis siekė tik apie 10km/h, o nuvažiuot reikėjo apie 5km. Vargas be reikalo – viskas užimta, vėl tuo pačiu keliu atgal. Pakeliui paskambinom į dar vieną viešbutį, bei į informaciją. Nusprendėm iki Klaipėdos nebelėkt, mat jau buvo vėlu (apie 11val.) ir pasukom link to viešbučio. Kainos ne iš žemiausių, bet ir vieta fantastiška: iš Minijos upės čia veda kanalas, padarytas tarsi tvenkinys, kuriame pririšta plūduriuoja barža. Taip, baržoje ir įrengtas viešbutis su didele sale antrame aukšte. Ant kranto, kitas viešbučio pastatas, kuriame taip pat ir kavinė, o dar – daug suolų su stalais lauke, bei lauko kavinė su stogu. Viskas tvarkinga, gražiai padaryta. Prieplaukoje stovi prabangūs kateriai..

Įsikūrėme savuose kambariuose ir susėdom lauke atšvęsti Joninių, paplepėt po žvaigždėtu dangumi, pailsėt po kelionės. Mergaitės išėjo pirmos, o mes su Justu dar ilgokai užsisėdėjom, praplepėjom, kol nepasidarė vėsu. Neilgai trukus po to, kai atsiguliau – išgirdau tolumoje griaustinį, o po to paryčiais – smarkiai pliaupiantį lietų. Pirma mintis – visa diena šuniui ant uodegos, bet ne, kai atsikėliau apie 9 – saulė jau švietė, o apie lietų liudijo tik kelios likusios balos. Justas, žinoma užsimiegojo ir nepavyko pažadint net beldžiant į duris, tad teko skambinėt telefonu, kol nubudo, mat mūsų jau laukė pusryčiai kavinėje.

Na, o dabar – į Klaipėdą, o tiksliau – į Juodkrantę, kur nusprendėme praleisti antrąją dieną. Viskas klostėsi puikiai – nuvykome be problemų, kelto neteko ilgai laukt, o ir eilės nebuvo didelės.

Vos atvykę į Juodkrantę puolėm ieškoti nakvynės ir beveik iškart radom. Pigiai – 100 litų keturvietis kambarys. Ir ne toks baisus, kaip aš galvojau, kad už tokią kainą gausime. Įsikūrėme beveik pačiame Juodkrantės centre. Susinešę daiktus išsiruošėme ne kur kitur, o prie jūros. Pajūry praleidom beveik visą dieną – su Justu kasėm duobę iš kurios vėliau gavosi puikus džiakuzi, po to visi žaidėm tinklinio kamuoliu na ir žinoma mirkom vandeny iki pamėlynavimo – didelis vėjas, aukštos bangos, mažai žmonių – pats tas.
Tiesa, gerokai nusvilome nugaras, o ypač – pečius. Aš gal ne taip ir baisiai, o Justas tai gan neblogai.

Vakarop apsitvarkėm būste, išsimaudėm ir patraukėm į Nidą vakarieniaut, pasibastyti. Pasistatėm mašiną ir išėjom ieškot laisvos kavinukės. Kaip tyčia pataikėm – bardų vakarai atkeliavo į Nidą kaip tą vakarą ir pataikėm kaip tik į tą kavinę – malonu. Kiek žiopla padavėja, bet visai neblogas maistas.

Po visko sekė vakarinis pasivaikštinėjimas po Nidą, kuris pasibaigė prekybos centre – alus.. Daug alaus, tuomet iki prieplaukos – ten iš vieno žmogaus nusipirkome rūkytos žuvies ir sėdę į mašiną nurūkom į prie Parnidžio kopos esančią aikštelę, o iš ten su visu (ar bent jau beveik visu) turtu patraukėm ant pačių kopų. Įsitaisėm užuovėjoj, kur matėsi nuostabus vaizdas, saulė leidos, o mes gurkšnojom alų, dūkom. Atėjo metas paskanauti žuvies, bet… Bet kažkas ją pamiršo mašinoj :D Na, bet nieko tokio, visai sutemus ir atšalus grįžom į Juodkrantę, kur po ilgų diskusijų ir ginčų – mūsų su Justu laukė masažai ir žuvies maitinimas – pasijutau, kaip koks arabų sultonas :D Tiesa, po langais labai triukšmingai “šventė” viena TV3 Pagalbos “gelbėtoja”, nors po kurio laiko vienam žurnalui pasakojo, kad atrado Juodkrantę, kaip ramaus poilsio vietą. Mums tą naktį taip neatrodė. Užmigome iš jų prisijuokę..
Rytas – užsipirkome ledų ir nulėkėm prie jūros išsimaudyt paskutinį kartą, tik buvo kiek per šalta, tad tiesiog pasifotografavom ir pajudėjom atgalios.

Kaip įprasta – kelias atgal visad atrodo trumpesnis, tad mano akimis, gana greitai pasiekiam perkėla, o ten jau tenka šiek tiek palaukti, mat atgal grįžtančiųjų gana daug, nepaisant to, kad atvykome priešpiet, kai didžiausi kamščiai būna vakare.
Na ką gi, atsisveikinam iki kito karto ir sukam autostrados link, kuria lėkėm nemažą atkarpą – iki posūkio į Šilalę, tiesa, prieš pasukdami dar sustojom degalinėje atsipūsti ;)

Neilgai trukus pajudėjom, mat prieš akis laukė dar ilgas kelias ir daug dar norėjosi spėt nuveikt. Pravažiavom Šilalę, Tauragę ir vėl užsukom į Jurbarką. Pietūs toje pačioje kavinėje – vėl prisikimšom ir sumokėjom minimaliai.
Jurbarkas buvo pasirinktas ne atsitiktinai. Taip nutiko todėl, kad pirmąją nusprendėme dėl vieno dvaro nesukt 20 kilometrų į šalį nuo kelio, o tai padaryti grįžtant, mat tuomet nebegrįžtume į kelią ir nuo ten jau judėtume kažkur toliau.
Taip ir padarėm – iš Jurbarko pasukome Gelgaudiškio dvaro link, tiesa, pasukom anksčiau – trumpesnis kelias, bet vėl pataikėm ant žvyrkelio, tik šį karta juo ir važiavom.

Gelgaudiškis tokio įspūdžio nepaliko, kokio tikėjausi – labai jau apleistas, o tai juk pats didžiausias dvaras pagal užimamus plotus Lietuvoje, na, bet yra nemažai dar natūralių dalelių likę, tai įdomu pasižvalgyti.
Iš Gelgaudiškio patraukėm tiesiai į Šakius, po to per Vilkaviškį, Kudirkos Naumiestį į Marijampolę, o tada po trumpo sustojimo vėl į kelią.

Na ir galiausiai paskutinė atkarpa – Prienai, Birštonas, Aukštadvaris, Trakai ir namai namučiai, kuriuos pasiekėme vakare, nors visą kelią greit važiavom ir sustoję buvom tik už Aukštadvario esančioje degalinėje.
Berods ir viskas čiam kartui ;) Na ir daug daug nuotraukų, įdegę kūnai, puiki nuotaika, daug juoko ir gerų prisiminimų ;)

“Užtiuninguota” mašina prieš kelionę	Kruonio Hidroakumuliacinės Elektrinės (HAE) aukštutinis baseinas	Gal eime išsimaudyti?	306 hektarus užimantis aukštutinis baseinas
Vietoj žemutinio baseino – Kauno marios	Visur draudžiama užeiti, tad tenka stiebtis, kad kažką pamatytum	Pamėgink aprėpti	Žaluma ir vanduo
Maži vamzdžiai	Darbas, o šalia.. Kad man kas taip darbo vietą įrengtų (Kaunas)	Užtvenkta upė Kaune	Labai noriu sysiuko… :D
Paslapčia sėlinam pulti pilies	Nuo kada pilyse dėdavo plastikinius langus?	Vat čia tai telefonas..	Seredžius. Palemono kalnas
Nemuno vingis nuo Palemono kalno	Kleckas bando įamžinti gamtos grožį	Justukas pavargo lipti :D Mažiau rūkyti reikia ir užbėgsi, kaip aš!	Žaluma, gražuma
Rimtas vyras rimtam fone, beveik kaip Vytautas didysis	Lūžta šonkauliai.. :D	Veliuonos dvaras ir mokykla, kurią baigė Petras Cvirka	Senas šulinys
Tuoj iškelsiu jums vandens	Veliuonos dvaro rūsys. Seni rakandai	Vėsu, patogu – ko dar reikia karštą vasaros dieną?	Tikrų vyrų pasisėdėjimo vieta
Židinio globėja :D	Turbūt patys gražiausi lygintuvai iš visų kada gamintų	Kad naktį nepaklystum ir galvelė neskaudėtų?	Gal arbatos?
Inkaras rūsio kampe?	Tikras vyras tikro vyro vietoj. Trūksta tik alaus	Norim valgyt!	Audimo stakles
Pirmosios karikatūros	Vaiko lopšys prie lovos	Vandens policija	Klasė, kurioje mokėsi P. Cvirka. Tsss, pamoka vyksta!
Senas laikrodis	Tulpmedžio šakos	Tulpmedis gelsvažiedis	Vienintelė išlikusi karaliaus Mindaugo skulptūra (iš senųjų)
Veliuonos herbas	Vat čia tai gražus piešinys ant sienos	Raudonės pilies bokštas	Mažas berniukas ir dideli medžiai
“Lialios” ant podiumo	Ten, kažkur aukštai..	Arčiau debesų	Ai, prispaudė
Gal išsimaudykime?	Įėjimas į Raudonės pilį	Tik keista, kad langai plastikiniai	Fontanas!!!
Debesis – vėžliukas	Panemunės pilis	Oi, netilpo	Panemunės pilies siena
Pilies vaiduoklis	Mergytė	Bokštas	Tiesiog gražu (vaizdas iš pilies bokšto)
Tvenkinys prie pilies	Jaunavedžiai pilies kieme	Dar vienas vaizdas pro bokšto langą	Pro rakto skylutę?
Laivelis šalia senovinės kaimo užeigos	Ventės ragas. Kuršių marios vakare	Ten, kažkur kitoj pusėj – Kuršių nerija	Kuršių marios
Keliauninkai	;)	Ventės rago švyturys ir ornitologijos centras	Gandras ieško maisto
Nors ištiesk ranką ir paglostyk	Ventės rago švytūrys	Didžiausia paukščių gaudyklė, tačiau tinklai nepakabinti	Paukščių gaudyklė
Įdomus sprendimas	Mažėjanti progresija	Dar viena gaudyklės nuotrauka	Siaurėja.. siaurėja..
Mažytis vazonas	Žvejų laivai	Mūsų pirmoji nakvynė. Barža netoli Minijos upės	Viskas, užkasiu ir bus ramu
Dar reik kojas nulipdyt…	Nepamirškime spenelių… :D	Pagavau	Apkabinsiu Baltijos jūrą
Statom pilį	Vyrukai savadarbiame džiakuzi baseine	Bardų vakaras Nidoje	Kažkur ten toli…
Kopų didybė	Ramybė mariose	Horizontas	Saulė akina mane
Beveik kaip dykumoje	Pupsis grožisi saule	Durniukai :D	Kopinis pingvinas
Muštynės	Kopose auganti gėlytė (tikrai neįsmeigiau)	Šeimynėlė :P	O mes buvom prie jūros :P
Žvilgsnis į tolį	Baltijos jūros bangos skalauja krantą	Gelgaudiškio dvaras	Išlikęs interjeras
Kolonomis paremtas įėjimas į Gelgaudiškio dvarą	Nemunas ties Birštonu

Šis įrašas parašytas Rugsėjis 16th, 2007 13:56 ir priklauso Gyvenimas, Kita. Komentarus galite sekti pasinaudodami RSS 2.0 srautu. Galite komentuoti, arba pasinaudoti trackback'u.