Tada ir dabar… Kalėdos, Kalėdos, Kalėdos

Gyvenimas nestovi vietoje, o užsibrėžti tikslai po trupti pasiekiami. Praėjo metai ir vėl sulaukėme Kalėdų.
Atsimeni ką pernai dovanojau? Taip, dovana buvo pagal tuometę mano situaciją – nepigi, bet ji buvo šilta ir smagi.
Kai pagalvoju, praėjo tik metai ir šiemet ta dovana man atrodo dar smagesnė, nors pažiūriu, kad labai pigiai ją pavyko sudėliot.
Ir vėl Kalėdinis dovanų vajus. Ką dovanot?
Atsiverčiu piniginę – vaizdas panašus – debetinės kortelės, nuolaidų kortelės, tik pravėrus grynųjų skyrių suprantu – viskas visai kitaip.
Tada krapštydavau metalinius litus, pirkdavau tik tai, ko labai reikia. Dabar mano akys užkliūna už stambių kupiūrų, kurios paruoštos tik ir laukia, kada bus išmainytos į laukiamus pirkinius. Net nepastebėjau, kaip pakito gyvenimo lygis. Kaip beveik kas mėnesį galiu sau leist nepigų niekutį, kurio man gal net nelabai ir reikia, bet aš jo noriu. Pagaliau matosi mano darbo vaisiai, o toliau gal bus dar geriau?
Nuklystu į parduotuves, akis sustoja ties nepaprastai gražiu papuošalu. Pasakysiu atvirai – kainos neklausiau, tiesiog paprašiau, kad paskaičiuotų ir laimingas išėjau toliau. Nesvarbu kiek sumokėjau – svarbu, kad tai gražu. Tikėkimės Jai patiks. Mamai nuperku praktiška, reikalinga dovaną. Vaikštinėju ir susimąstau – vairuoju nuosavą automobili, lepinu save ir Ją – tai pinigų švaistymas? Ai, velniop – aš juos uždirbau. Beliko maža smulkmenėle – dovanos kaina niekada neturi įtakos jos grožiui ir šilumai, kurią ji suteikia, todėl nuskubu ieškot mažų niekučių, kuriais galėčiau paįvairinti dovanas ir suteikti joms daugiau Kalėdinio žavesio.
Valio, beliko tik šventinis stalas ir laukimas.
Linksmų Jums švenčių ir tegul Jūsų dovanos nebūna banalios, tegu jos kelia šypsena veide :)

And again – Saturday!!!

[photopress:DSC07924.jpg,thumb,alignleft]Žinot kaip ten būna – ateina savaitgalis ir stogelis nučiuožia, nes visą darbo savaitę lauki, kada galėsi atsikvėpt, atsipalaiduot, pasitūsint su draugais ir netik. Kaip žinia, beveik kiekvienas mūsų savaitgalis neapsieina be gerų, nepabijokim to žodžio, „party“ ;)
Šį – planai truputi keitėsi, norai taip pat, tad truputi pasitarus buvo nuspręsta, kad trauksime dvi porelės kažkur pakartot jaukaus vakaro. Prieš geras 2 savaites (jei neklystu), toks vakaras vyko su vyno buteliu, sūriu ir kitais „pričindalais“, žvelgiant į apšviestą naktinį Vilniaus senamiestį, Užupį, Tris kryžius ir t.t.
Dabar norėjosi kitur, buvo keletas minčių, bet niekaip negalėjome apsispręsti. Pavakarieniavus priėjome vieningos nuomonės, Freimis prigriebė arbatos termosiuką, užvežėm mergaites į parduotuvę, o tuomet Trakų link.
Atvykom į Užutrakio dvarą, nuklojom turėklus žvakutėm ir po žvaigždėtų dangumi leidom šeštadienio naktį. Apie pusę pirmos atvažiavo Andrius su drauge ir kadangi visi jau buvo kiek pašalę, nusprendėme, kad jau metas būtų judėti. Su Andrium sutarėm pratęsti vakarojimą šiltai, tad parvežęs Deima pasukau su Raima centro link, kur sau jaukiai kavinukės rūsy įsitaisę gurkšnojom alų ir pletkinom :D
Grįžau jau beveik paryčiais.. Velnias, kelintas toks bemiegis savaitgalis iš eilės? Na, kuo geri mūsų baliai „Sostinėse“, kad po to miegam iki pusiaudienio :D Bet apie juos pabaigsiu rašyt, kai gausiu nuotraukas iš Ligitos ir Andriaus (velnias, kiek čia tų Andriu dabar. Ligitos Andrius, Freimos Andrius ir dar mano „viršininkas“ Andrius)

[photopress:DSC07925.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC07927.jpg,thumb,pp_empty]