drawgas

Šių metų Velykos turbūt vienos brangesnių. Nepaisant to, kad baigiau mokėti už mašiną – pinigai tirpte tirpsta. Bevažiuojant į slalomą sugedę stabdžiai, bei prakiuręs duslintuvas apkarpė mano biudžetą, tačiau tai buvo niekis. Netikėtai užtikau, ko seniai norėjau – naujo fotoaparato, su geru priartinimu, daug geresne kokybe ir daugiau galimybių viska reguliuoti rankiniu būdu.

Taigi – nuspręsta! Perkam fotoaparatą. Keletas konsultacijų su labiau pažengusiais šioje srityje, fotoaparatų bandymų skaitymas (puikus aprašymas, kuris leido apsispręsti yra čia) ir svarstymai privedė prie to pačio modelio Panasonic Lumix FZ18. Kai kurių žmonių išgirtas, aprašymuose taip pat, o ir savybės man kaip tik. Tiesa, dar svarsčiau galimybę pirkt Nikon D40, bet aš ne profesionalas ir objektyvų tikrai nepirksiu, nors jei ir pirkčiau – pasirodo prie Lumix’o taip pat juos galima jungti :)

Žodžiu, kaip taręs taip ir padariau. Kas be ko, reikia ir kortelės, tad palaksčiau po parduotuves beieškodamas, kur galima būtų pigiau ją rasti. Topo Centras už tokias, kokių aš norių prašė po porą šimtų arba išvis tokios talpos neturėjo, Elektromarkt tas pats, tuo tarpu BMS kaip tik mačiau, kad visai padorios kainos, tad paskubom prieš pietus nuvažiavau ir neapsirikau – nusipirkau 4 Gb SDHC Ultra II standarto kortelę, kurios greitis didesnis nei įprasta (15 Mb/s), kai tuo tarpu fotoaparato gamintojas rekomenduoja, kad kortelės greitis būtų bent 10 Mb/s, jei norima filmuoti geriausia kokybe arba fotografuoti serijomis naudojant aukščiausius dydžio ir kokybės nustatymus. Tiesa, prie kortelės dar gavau skaitytuvą, mat visi įprastiniai skaitytuvai (tiek mano spausdintuve, tiek nešiojamajame kompiuteryje, tiek naujutėliame Gabcės kompiuteryje) neskaito SDHC (SD kortelė, kurios talpa viršija 2 Gb). Taigi, už 99,99 Lt gavau 4 Gb kortelę su skaitytuvu ir 10 metų garantiją jiems :D Čia buvo smagiausia vieta, nes galvojau, kad BMS apsiriko, bet vėliau paaiškėjo, kad gamintojas suteikia 10 metų garantiją kortelei ir 2 metų garantiją skaitytuvui.
Kortelė buvo ne viskas. Reikia juk kažkur tą turtą nešiotis – išvykome pirkti krepšio. Neilgai trukę (mat jau iš anksto buvome nužiūrėję) jį radome. Kaip ir viskas. Tiesa, dar apžiūrėta keletas trikojų ;) Ir net visai pigių jų jau yra :)

Bet va taip čia nutiko, kad netyčiom pamačiau gražią odinę striukę (jau seniai jos ieškau, mat senoji po truputį taria ate), kuri, kaip pasirodo, kainavo ne taip ir daug. Taigi – sveika nauja striuke :D Tiesa, dar mašiną palepinau gausiu kiekiu benzino ir ne bet kokio, o pačio geriausio. Vat taip smagiai ir išsileidau per Velykas. Pripleškinau krūvą kadrų, tiek švenčiant pačias Velykas, tiek vaikštinėjant su šuneliu ir ieškant gražių vaizdų, tiek ir mieste, su Raimonda, Deima ir Freima.

Keletas nuotraukų, darytų nauju fotoaparatu:

Velykos trakuose

Keletas kitų nuotraukų