drawgas

Kovo 9d. – vėl ankstyvas rytas, kai reikia judintis, ruoštis – mūsų vėl laukia slalomas. Sutarta buvo taip, kad aš važiuosiu su savo mašina, paimsiu iš garažo domkratą, kad galėtume sukeisti ratus ir paėmęs Raimuką atlėksiu į trasą. Tiesa, dar planavome kept šašlykus, tai reikėjo šiek tiek apsiprekinti. Nusprendėme, kad vietoj vienkartinės šašlykinės, kaip buvo planuota, geriau pasiimsime normalią. Freima su Deima turėjo važiuoti atskirai, kad jiems netektų taip anksti keltis, mat aš norėjau būt anksčiau ir padėt Andriui susitvarkyt su ratais.
Deja, bet viskas pasisuko kitaip – Freimai įvažiavo į šoną, tad aš iškart pareiškiau, kad atlėksiu pažiūrėt ir jų paimti. Žinoma, tokia netikėta įvykių tvarka sugaišino mus ir Andrius pasikeitė ratus iki man atvažiuojant.

Šiek tiek nukrypkime į šalį. Šis slalomas kiek kitoks nei vyko Bačiūnuose. Ten buvo greituminis, tuo tarpu čia visai kas kita. Bet esmė ne tame. Svarbiausia tai, kad UG slalomas buvo puiki proga išbandyti naują patobulinimą – “rasporkę”. Metalinis, dažnai reguliuojamas skersinis, montuojamas variklio skyriuje ir sutvirtinantis priekinę važiuoklės dalį. Tokia modifikacija neleidžia amortizatoriams ir kartu ratams posūkyje krypti i vidinę ar išorinę automobilio pusę, kitaip tariant – pakietina ir sustandina amortizatorių šoninį judėjimą, kas padeda sumažinti šoninio priekio slydimo. Tiesa, avarijos atveju tai ne į naudą, mat gavus į viena ratą – daugėja šansu, kad iškryps ir kita pusė.
Žodžiu, vieną vakarą susitikom garaže ir ėmėmės darbų. Reikėjo atsukti bakelius, amortizatoriaus viršutinius varžtus, mat “rasporkė” tvirtinasi prie jų, bei prie pačio kėbulo. Žinoma, neapsiėjome be kėblumų (nukritęs varžtas, kelios klaidos darant). Na ir šiaip praleidom smagiai laiką :)

Taigi, susirinko nemažai dalyvių – tiek moterų, tiek jaunių, tiek ir vyrų. Gal kiek vėlokai nuspręsta pradėti varžybas – 12:00), bet matyt organizatoriai nesitikėjo, kad pavyks sulaukti tokio gausaus norinčiųjų dalyvauti skaičiaus. Mūsų laukė trys važiavimai po du ratus. Trasa gal ne ypač sudėtinga, tačiau pakankamai lengvai galima suklysti.
Šį kartą mūsų palaikymo komanda buvo kiek gausesnė, o ir fotografuojančių taip pat. Oras pasitaikė tikrai neblogas (o jei palyginus su Bačiūnais – nuostabus). Šį kartą atvyko pažiūrėti: Marius su Ieva, Rūta, Jarkis na ir Deima prisijungė prie Freimos (į Bačiūnus ji su mumis nevažiavo :P ).

Po poros valandų atsirado norinčių daugiau alaus, o aš svarsčiau – gal atsivežti Barį. Kaip tarėm, taip padarėm. Nuvažiavom iki parduotuvės, apsiprekinom, o tada jau pas mane, kur pasiėmiau savo gražųjį šuniuką ir grįžom atgal stebėti varžybų, nors dažnai mūsų dėmesį atitraukdavo dūkstantys – Baris ir Tina.
Tiesa, kol nepamiršau – žiemą su Andrium nusipirkom pripučiamas kameras, skirtas leistis nuo apsnigto kalno, tai vat jas aš bagažinėje vežiojuosi iki šiol. Ir kaip Jūs manot, kam aš apie tai užsiminiau? O gi todėl, kad norėjau pasiskųsti, kad jie visi iš manęs juokėsi, kai pamatė, kaip aš vargstu pūsdamas. Na, bet po to taip komfortiškai stebėjau varžybas..

Gal rezultatai ir ne patys geriausi, tačiau manau, kad pasirodė gražiai, o jau kita visa mažiausi rūpi, svarbu dalyvavimas ir leidžiamas smagus laikas kartu.

Trasoje ir už jos ribų incidentų pavyko išvengti tad ir diena puikiai praėjo.
Sveikinu visus dalyvavusius.