Boris Vian – Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų

[photopress:DSC06820.jpg,thumb,alignleft]Tai bene greičiausiai parašytas romanas (ir matyt, mano greičiausiai perskaitytas).
Ši knyga išleista 1946 metais, Vemono Sullivano slapyvardžiu.
Ji buvo parašyta vos per dešimt dienų.
Asmeninė nuomonė? Asmeniškai man ji patiko, išskyrus pabaigą. Visą laiką buvo išlaikoma intriga, tačiau pabaigoje nusivažiuota. Viskas labai greit ir elementariai baigiasi. Matosi, kad ties pabaiga paskubėta.
Nors nė nežinau. Geras skaitalas, o kadangi ilgai netrunka, tai nėra jau taip ir baisu su tais nusivažiavimais.
Gal visai ir verta pasiskaityti, nors ką aš čia kalbu, štai, pateiksiu knygos anotaciją ir spręskite patys.

O štai kas rašoma knygos anotacijoje:

Knyga parašyta vos per dešimt dienų. B. Vianas susilažino, kad parašys „juodąjį“ amerikietišką detektyvą, ir jam pavyko. Romanas ypač išpopuliarėjo, kai policija vieną jo egzempliorių rado žmogžudžio kambaryje.

B. Viano knyga pasižymi juodu, beveik absurdišku humoru. Amerikos realybė joje šaržuota ir niūri. Merginos „dulkinasi kaip triušiai“, o pagrindinis veikėjas Li Andersonas patiria ekstazę prievartaudamas baltąsias merginas. Taip jis keršija už nulinčiuoto savo mažojo broliuko žūtį.

Li Andersonas apsigyvena mažame miestelyje ir sugundo beveik iš nuobodulio neturinčias kur dėtis merginas. Alkoholis liejasi upėmis, vakarėliai, paleistuvystė – kone kasdien. Stilizuotame romane atskleidžiama netik keršto tema, bet ir ramiame miestelyje slypintis niekšybės lizdas.

B. Vianui nebuvo sunku mėgdžioti „juodųjų“ JAV detektyvų stilių. Jis buvo vertęs tokių meistrų kaip Raymondas Chandleris ir James M. Cainas kūrybos.

Prancūzijoje buvo parduota 100 000 knygos „Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų“ egzempliorių. Netrukus ji buvo uždrausta, o autoriui teko sumokėti 100 000 frankų baudą.

Thomas Brussig – Herojai kaip ir mes

[photopress:DSC06557.jpg,thumb,alignleft] Buvau užsivertęs darbais, taip ir neparašiau apie tą knygą.
Jau senokai baigiau ją skaityt, dabar ties kita apsistojęs, bet artimiausiom dienom baigsiu skaityt ir aprašysiu trumpai.
Na, o kalbant apie šią – knyga tik kantriem žmonėm. Ji nėra pati lengviausia, bet ir ne iš labiausiai įsigilinimo reikalaujančių. Pusę knygos skaičiau su malonumu, tačiau vėliau ėmė pabosti. Tas pat per tą patį kartojasi gan dažnai. Istorija pasakojama tais laikais, kai griuvo Berlyno siena. Apie vieną, ne patį įdomiausią vaikinuką, kaip jis pats save vadindavo – „paskutinį iš besikapstančiųjų“, svajojantį apie Nobelio premiją, merginas. Tiesa, žmogelis ne tiek patvirkęs, kiek iškrypęs ir mėgėjas užsiimti „perversijomis“. Armijoj buvo nevykėlis, visi žinojo daugiau, negu jis, nors jis nuo mažens buvo pažiba mokslininkų tarpe. Dažnos kalbos apie lytinius organus labai greitai ima pabosti. Tiesa, savotiškas požiūris į to meto politinius įvykius tikrai domina, bet nuo vidurio knygos imi laukt pabaigos. O jai pasibaigus, nelieki baisiai patenkintas ar sužavėtas.
Vienu žodžiu – nerekomenduoju.

Koks durnius sugalvojo kelius?

Iklimpes dzipas Kaip ir kiekvieną vakarą po darbo, šį ketvirtadieni ne kitaip – lėkiau kažkur prasiblaškyt.
Na taip, planas buvo kitas.. Apsilankyt pas Domą, sutvarkyt jam internetą… Na, bet negi mes tuo apsiribosim? Kas vakar vis kažkur papramogauju, tai kuom šis kitoks? :P
Į bekelę? Žinoma, mes gi su džipu ;)
Juk kai mes kartu, ar galim kažko nesumąstyt?
Taigi, Vilniaus pakraštys, vėlus vakaras… Miškai, pievos, kemsynai, purvynai ir pelkės.. Gera muzika, juokas..
Lakstėm ir lakstėm, kaip senais gerais laikais…
Šauniai pasiardėm, tik velnias, kaip slidu.. Į kalniuką kopėm gerus 5 kartus.. Tiesa, kalniuku jį vadint sunkoka, visas kalnas ir status kaip velnias ir dar su tokiais kavailais „slenksčiais“, kai žemyn per juos leisdamasis pasvyri tiek, kad šviesos po nosim šviečia ir tu žiūri vien į žolę, o kai kyli, tai tik dangų matai.
Bet taip ir neužkilom, tad pasukom kitu keliu..
„Ten kažkur keliukas, lipam lauk ir judam iš čia?“
„Bandom“
[photopress:DSC06557.jpg,thumb,alignright]Hmm.. „Mažumėlę“ apsirikom su skaičiavimais… Kiek anksčiau reikejo sukt, kad nuliptume ant kelio, tad smagiai pakibome dugnu ant „skarduko“.. Nei pirmyn, nei atgal..
Parašau vienam žmogučiui, kad žinotų jog sveikas gyvas, tai klausia: „O tai ką dabar darysit?“
Ir ką aš į tai galiu atsakyt? Jau apie valandą laiko mėginom įvairius variantus.. Belieka tik pasakyt: „Ai va dabar sėdim, klausom drum&bass ir juokiames“.. O kas mum belieka? :D
Gal toliau net nebepasakosiu, nes žiauru.. Tik tiek pasakysiu, kad mašina visa purvais apdrabstyta, rūbai irgi, išsikapanojom po gerų 3-4 valandų ir tai su pagalba, nors ir pagalbininkui (Domo draugui) nedaug trūko, kad sankaba sudegtų. Fun..
P.S. Šiandien pradėjau skaityt Thomas Brussig romaną „Herojai kaip ir mes“. Apie ją papasakosiu, kai daugiau perskaitysiu, bet pradžia – liuks.

Heroinas?

[photopress:DSC06360.jpg,thumb,alignleft]Kiek jau laiko aš nelaikiau geros knygos rankose?
Laiko nebuvo?
Ūpo?
Nežinau.. Gal tiesiog neužmatydavau tokios knygos, kuri mane iškart galėtų sudominti..
Vienam žmogučiui pažadėjau paskolint knygą, pradėjau jos ieškot ir..
.. suradau kitą knygą.. Senai pirktą, neskaitytą.. Velnias, kaip aš ją galėjau pamiršt?
Ak, tiesa, juk tuo metu skaičiau „Skrydis virš gegutės lizdo“, o pirkau jas kartu, tik prioritetus sudeliojau kitaip..
Kiek jau laiko prabėgo, reikia griebt knygą į rankas..
Vat tau ir atsitiktinumas, atrodo nėra, nėra, o vat še tau..
Taip, pamiršau paminėt, tai Melvin Burgess „Heroinas“, o čia autoriaus žodis:

“ Šios knygos veiksmas vyksta devintojo dešimtmečio pirmosios pusės Bristolio mieste, kur tuo metu aš pats gyvenau. Visi svarbiausi įvykiai yra nutikę. Tokių nutikimų pasitaiko ir šiandien, neabejoju, jog bus ir ateityje. Daug ką regėjau savo akimis, dar daugiau teko išgirsti. Na, o dėl knygos veikėjų – vieni yra gryna išmonė, kiti turi prototipus realiame gyvenime, dar kitus sukūriau suteikdamas jiems kai kurių pažįstamų žmonių bruožų. Vienintelis neišgalvotas personažas yra Ričardas, vienas mieliausių ir keisčiausių mano kada nors sutiktų žmonių, kurio nebepasieks nei pagyrimai, nei pasmerkimas.
Tai nėra dokumentinė knyga ar tikrais faktais paremta istorija. Tačiau kiekvienas žodis teisingas.“