drawgas » Merginos

Išvyka į gamtą su Renault klubu

drawgas — Tue, 13 May 2008 08:12:04 +0000

Taigi, po šeštadieni vykusio ralio buvo nuspręsta – važiuosime į gamtą! Susitikimo vietos – 14:30 Sporto Rūmai, 15:00 – Lukoil degalinė pakeliui, tiesa, kaip susitikome SR, taip daugiau niekas iki pat Trakų ir neprisijungė. Kaip ir įprasta, važiavome gražiai (beveik, išskyrus viena trenktą A3, kuriai pavažiavęs stogas ir maišėsi visa kelią) išsirikiavę iki pat Trakų Maximos, kur susitikome su DRNnnn ir jos draugu. Apsiprekinome, pasiėmėm šašlikynę už 17 litų, kurios dažai pirmiau nudegė, nei spėjo sušilt anglys. Sutarėm susitikt aikštelėje, pakeliui į Vievį, mat mes dar važiavome pasiimt Bario.
Truputi paklampoję mašinom per purvą, privažiavome ramią Galvės ežero vietelę, pradėjome rinkti šašlykinę, nešti maistą, tačiau užklupo lietus ir teko pasislėpti. Tiesa, visi gudročiai jau buvo susinešę alų, dLight ir kitus gėrimus į mašinas, o manieji buvo bagažinėj, tad vos aprimus lietuj puoliau į lauką jų ieškot. Merfio dėsnis – vos pasilenkus ir pradėjus kapstytis – lietus sustiprėjo ir mano ir taip ne pati didžiausia maikutė tapo kiaurai permirkus, tad teko įsėdus pasidžiaut ant vairo. Žinoma visiem buvo labai juokinga, kai aš spjovęs į lietų išlipau ir mėgavausi pavasariu ir gamta.
Pavalgėm, pagainiojom šunis ir pamatėm, jog vėl artėja lietus, tad nusprendėm, jog metas pakuotis ir judėt kažkur kitur, nes vėliau galime nebeišvažiuoti per tą keliuką.
Nuvežiau Barį namo ir visi susitikome toje pačioje aikštelėje, kur prie mūsų prisijungė Freimis su Deima.
Aprimus lietuj išėjom pašnekėt ir staiga šovė mintis – einam žaist tinklinio, tad likusią vakaro dalį pralakstėm, prašokinėjom

Išvyka žiemai sugrįžus. Sniego nubalinta gamta

drawgas — Thu, 27 Mar 2008 09:55:49 +0000

Toks ilgas savaitgalis. Gera pailsėti nuo darbo, nuo kasdienybės, pasinerti į pramogas ar tiesiog ramų filmų žiūrėjimą su brangiąja, susitikt su draugais, nusiaubti miestą, aplankyt giminaičius, pažaist su mylimu šuniuku. Toks trumpas laiko tarpas, bet tiek visko nuveikta.

Buvo priešpaskutinis laisvas vakaras. Dar viena nerūpestinga diena ir vėl metas pasinert į darbų rutiną. Reikėjo plano. Minties, kaip paįvairint ir praturtint poilsį. Nutarėm – važiuosim į gamtą. Dauguma apylinkių jau išmaišytos, tačiau nusprendėm, kad toli nekeliausim ir apsiribojom Velnio duobe Aukštadvaryje. Tikėjomės, kad mus pasitiks geras oras ryte, o sniegas nenutirps ir nebus purvynų, o gamta bus pasidabinus gražia balta skraiste..

Rytas nenuvylė – už lango pasitiko grįžusi žiema. Tokia švelni ir rami. Trumpi susirašymai su brangiąja, apsitarimai, Freimio skambutis… Deja, Deima nevaro, bet planų neatsisakom ir vykstame trise.
Gera nuotaika, gražus oras, du termosai arbatos, sausainiai, šilti rūbai ir naujas fotoaparatas, o visų svarbiausia – smagi kompanija. Nė nepastebi kaip greit nuvažiuoji tuos 50 su viršum kilometrų.

Pirma mintis – mes grįšime čia, kai sužaliuos medžiai ir žolė. Lipame žemyn, slidu. Sniego gniūžtės, slidinėjimai… Vaikystė… Kiek bedaryčiau nuotraukų – nė viena neatspindi realaus įspūdžio, kurį sudaro ta vieta. Be mūsų tą kartą buvo dar dvi šeimos ir matėsi, kaip grįžęs sniegas džiugina ne tik vaikus… Tie balti medžiai, gėlės besiskverbiančios pro sniego paklodę – viskas taip atpalaiduoja. Vėliau sausainiai, arbata, pasivaikščiojimas Užutrakyje, apšalę plaukai ir nosis, arbata ir sumuštiniai pas močiutę – ko dar gali reikt paskutiniai “mini atostogų” dienai? Galbūt gero filmo šiltoje lovoje?

Pasirengimas slalomui ir dar šis tas

drawgas — Tue, 12 Feb 2008 08:09:12 +0000

Savaitėlė kupina išlaidų ir pramogų :)

Pirmadienis – po nesėkmingo mėginimo Ebay užsisakyti HP Ipaq’ą (kainą pakėlė labai aukštai ir man jau buvo neįkandamas aparačiukas) – nuvažiavau nusipirkt dėvėto Qtek 9100. PDA? Ne – Pocket PC + Phone :)
Windows Mobile 5, GPRS, Wireless, Bluetooth, Long range InfraRed, išstumiama pilna klaviatūra ir t.t.

Patogus žaisliukas, su galimybėm plėsti. O kas keisčiausia – po savaitgali atliktų testų – pusantro kart greitesnis, nei dvigubai galingesni HP Ipaq’ai. O dar paspartinus stabiliai dirba.. Žodžiu, toks išpindėjimas, kad penktadieni pasijungiau prie auto aparatūros ir visa vakarą filmai sukosi :D

Antradienis – tėvo naujutėlį Pajero varėm pas Robkę apžiūrėt ir pakeist šį bei tą. Kadangi niekaip nesisekė su juo iki šiol susitikt dėl vieno ar kito užimtumo – buvo proga atsiimt dovaną. Kadangi jis puikiai žinojo, ko dabar aš noriu – finansavo vieną iš kelių mano užgaidų. Pašnekėjom, apsižiūrėjom. Tėvas prisijuokė, kad servise mane visi pažįsta :D Ką jau padarysi – dažnai aš ten būnu (ne ne, ne savo mašinos taisyt, nors ir dėl to tenka retkarčiais).

Trečiadienis – Xenon montavimas. Robkė susidėjo ir man siųlė imt 4500K, bet aš žinoma užsispyręs ir noriu, savaip, todėl dabar sumontuoti 6000K. Taip, mažiau apšviečia, nei Robkės 4500K, ne taip ryškiai viskas matosi, bet daug geriau, nei halogenai – puikiai prietemoj ar tamsoj viskas apšviestas, o ir spalva kaip tik tokia, kokios aš norėjau :) Mini styling ir komforto priedas mašinai.

Penktadienis – išvyka su Raimonda. Tiesiog ramus vakaro praleidimas, pasivaikščiojimas, arbatos, apelsinai, bananai, sausainiai ir t.t. :)

Šeštadienis – nuo pietų lakstymas įvairiais reikalais, tame tarpe ir vizitas pas diagnostiką ir sutarimas perprogramuot įpurškimo kompą, šviesų reguliavimai ir t.t. Deja, planuotas seno džipo tvarkymas neįvyko, tačiau šovė idėja – visgi sekmadieni slalomas, kodėl nenuvažiuot su Andrium pasitreniruot. Dar truputi pasikrapštėm pas Robkę ir namo, o tada jau pakeliui į Trakus.

Tiesa, kol viska sumąstėm, kol susiruošėm – ėmė temti, o atvažiavus į vietą jau buvo gana tamsu, tad teko su ilgosiomis šviesom ieškoti padangų :D Na, bet nėra taip jau blogai, mat Freima sakė, jog atvažiuos pažiūrėti, tai ta proga paprašiau, kad žvakių nupirktų ir jiems atvykus trasa buvo perdaryta, tuo pačiu ir trajektoriją pakeitėm. Na, o tada jau ir laiko skaičiavimai, tikslai ir šiaip smagus išsidirbinėjimas :) Taip ir išvažiavom, palikdami degti kapinių žvakutes – beveik meninė instaliacija. Sekmadieni turėjome važiuot į slalomą, bet Unlimited Gear pasišiukšlino ir slalomas paskutinę minutę buvo atšauktas. Kam tada skelbti apie varžybas, jei dar neturi leidimų. Et, ką padarysi, matyt nuo HPI laikų niekas ten nepasikeitė. Laukiam Bačiūnų!

Sekmadienis – namų tvarkymas, mamos mašinos plovimas, savosios plovimas – tebūnie “sekmadienis – švaros diena” :D
Galvojau suorganizuot pikniką, bet tiek aš, tiek kiti buvo užsiėmę, tačiau vakarop susirinkom ir išlėkėm į Verkius valgyt pyragų.

Šią savaitę gal apsieisim be išlaidų, taupiai pagyvent reikia, na, o kitą reikės dėl mašinos kažką pagalvot, reikia stabdžius tvarkytis, gal ką rimtesnio susidėt, reik ruoštis gimtadienių maratonui ir t.t., o dar laukia kelios tolimos kelionės :)

Naujieji metai atėjo!

drawgas — Tue, 29 Jan 2008 08:52:09 +0000

Gal kiek ir vėlai rašau, kad jie atėjo, bet taip jau pastaruoju metu yra, kad akys varva nuo to kompo arba tiesiog užmiegu, arba išvis esu nežinia kuriam kampe.
Kartais kyla noras išrasti naują laiko matavimo sistemą ir pasidaryti 72 valandų parą, nes dabartinės trukmės tiesiog neužtenka.

Na, bet grįžkime prie Naujųjų temos.
Vis atidėliojom, neapsispręsdavom, bet galiausiai mums liko 2 variantai – arba su Justu suorganizuojam gerą balių kažkuriose iš jo statybų, arba važiuojam pas Robertą. Turbūt būtų keista, jei kažkokia šventė įvyktų ne pas ją.
Taigi, sutarėm kieno mašina važiuosim, ką gersim ir kitas smulkmenas, liko tik patiems apsitvarkyt, susiruošt, pasipuošt.
Puošėmės ne veltui – seniai jau nešventėm su kostiumais, restorane…
Maža to, kad Naujieji, tai tuo pačiu ir didžiai gerbiamo Andriuko 25-asis gimtadienis, na, bet neužbėkime įvykimas už akių.

Taigi, vakarop mane pasiėmė Justas, jau surinkęs mergaites. Žinoma nebūčiau aš, jei nebūčiau kažko leptelėjęs smagaus (bent jau mums su Justu), už ką gavau truputį pylos.
Nulėkę į (turbūt jau aišku kur) vietą niekaip negalėjome rasti Robertos, kaip vėliau pamiršusios, kai ką svarbaus Vilniuje, tad mudu su Justuku, nusprendėm padėt ir nulėkėm iki Vilniaus (nesigilinsiu į smulkmenas, mat tai privati informacija :D ). Tik pajudėjus iš aikštelės pamatėm atvažiavusius Andrių ir Ligitą, bei jų draugus.

Kai grįžome – renginys dar nebuvo prasidėjęs, tad spėjom paplepėt, pradėt keistis dovanomis ir t.t
Naujametinio vakaro proga turėjo koncertuoti Mino (visą vakarą su Justu juokėmės iš slapyvardžio). Kaip ir kitų tokių “žvaigždučių” koncerto metu neapsiėjome kandžiai apie tai nepadiskutuodami, na, bet tai mūsų nuomonė.

Kaip bebūtų keista – nepastebėjau, kaip atlikėjas pasišalino 11 valandą vakaro. Tiesa, vedėjas buvo smagus ir užėmė visus žaidimais, taip pat išdalino lapukus, ant kurių turėjome užrašyti metų įvykį. Nebuvo sunku nuspręsti, ką rašysime, mat įpusėjus vakarui Andrius paskelbė, kad turi dvi žinias – vieną blogą, o kitą gerą. Pradžioj visiem tai atrodė, kaip pokštas, nors dėmesį visų patraukė.
- Sudaužiau BMW, sugebėjau į vienintelį medį pataikyt, bet nieko ten ypatingo – čia blogoji, o geroji, kad balandžio 25 diena mes tuokiamės, – ramiai išdėstė Andrius.
Kurį laiką visi klausė viso to, lyg pokšto, vėliau jiedu ėmė mus įtikinėt, kad visą tai tiesa. Žinom, su Justu iškart mestelėjom kelias kandžias replikas, kad Andrių jau nurašom, bet juk juokais. Pasveikinom, pasijuokėm, o vėliau buvom patikinti, kad tai tuo pačiu ir kvietimas mums atvykti į vestuves.

Ir visai netikėtai atsisuko 12-a. Fejerverkai (ne visi ten kur jiems vieta), šampanas, sveikinimai, pora skambučių Andriukui (Unio) su sveikinimais ir t.t. :D Taip Andriau, tau irgi ačiū – pats žinai apie ką mes ten šnekėjom :) Skambučiai giminėms, šeimos nariam, artimiesiems ir draugams, daug sveikinimų, na ir sveikinimai nuo aplinkinių, bei kitų restorano lankytojų, o po visko jau žinoma fiestos, baliai, festivaliai ir t.t., keletą muštynių, dėl parsivilkusių pergėrusių balvonų, bet viskas baigėsi sėkmingai, nukentėjo pora žmonių, bet greit viskas buvo pamiršta, o aistrų nevaldantys vaikinai išvežti.

Apie 6-ą ryto, po ilgų šnekų, juokęlių ir pokštų sumigom galvas sudėję ant Robertai dovanotų pagalvėlių :D Velnias, kokios jos patogios ;)

Tada ir dabar… Kalėdos, Kalėdos, Kalėdos

drawgas — Mon, 24 Dec 2007 16:22:21 +0000

Gyvenimas nestovi vietoje, o užsibrėžti tikslai po trupti pasiekiami. Praėjo metai ir vėl sulaukėme Kalėdų.
Atsimeni ką pernai dovanojau? Taip, dovana buvo pagal tuometę mano situaciją – nepigi, bet ji buvo šilta ir smagi.
Kai pagalvoju, praėjo tik metai ir šiemet ta dovana man atrodo dar smagesnė, nors pažiūriu, kad labai pigiai ją pavyko sudėliot.
Ir vėl Kalėdinis dovanų vajus. Ką dovanot?
Atsiverčiu piniginę – vaizdas panašus – debetinės kortelės, nuolaidų kortelės, tik pravėrus grynųjų skyrių suprantu – viskas visai kitaip.
Tada krapštydavau metalinius litus, pirkdavau tik tai, ko labai reikia. Dabar mano akys užkliūna už stambių kupiūrų, kurios paruoštos tik ir laukia, kada bus išmainytos į laukiamus pirkinius. Net nepastebėjau, kaip pakito gyvenimo lygis. Kaip beveik kas mėnesį galiu sau leist nepigų niekutį, kurio man gal net nelabai ir reikia, bet aš jo noriu. Pagaliau matosi mano darbo vaisiai, o toliau gal bus dar geriau?
Nuklystu į parduotuves, akis sustoja ties nepaprastai gražiu papuošalu. Pasakysiu atvirai – kainos neklausiau, tiesiog paprašiau, kad paskaičiuotų ir laimingas išėjau toliau. Nesvarbu kiek sumokėjau – svarbu, kad tai gražu. Tikėkimės Jai patiks. Mamai nuperku praktiška, reikalinga dovaną. Vaikštinėju ir susimąstau – vairuoju nuosavą automobili, lepinu save ir Ją – tai pinigų švaistymas? Ai, velniop – aš juos uždirbau. Beliko maža smulkmenėle – dovanos kaina niekada neturi įtakos jos grožiui ir šilumai, kurią ji suteikia, todėl nuskubu ieškot mažų niekučių, kuriais galėčiau paįvairinti dovanas ir suteikti joms daugiau Kalėdinio žavesio.
Valio, beliko tik šventinis stalas ir laukimas.
Linksmų Jums švenčių ir tegul Jūsų dovanos nebūna banalios, tegu jos kelia šypsena veide :)

And again – Saturday!!!

drawgas — Sun, 16 Dec 2007 22:43:21 +0000

Žinot kaip ten būna – ateina savaitgalis ir stogelis nučiuožia, nes visą darbo savaitę lauki, kada galėsi atsikvėpt, atsipalaiduot, pasitūsint su draugais ir netik. Kaip žinia, beveik kiekvienas mūsų savaitgalis neapsieina be gerų, nepabijokim to žodžio, “party” ;)
Šį – planai truputi keitėsi, norai taip pat, tad truputi pasitarus buvo nuspręsta, kad trauksime dvi porelės kažkur pakartot jaukaus vakaro. Prieš geras 2 savaites (jei neklystu), toks vakaras vyko su vyno buteliu, sūriu ir kitais “pričindalais”, žvelgiant į apšviestą naktinį Vilniaus senamiestį, Užupį, Tris kryžius ir t.t.
Dabar norėjosi kitur, buvo keletas minčių, bet niekaip negalėjome apsispręsti. Pavakarieniavus priėjome vieningos nuomonės, Freimis prigriebė arbatos termosiuką, užvežėm mergaites į parduotuvę, o tuomet Trakų link.
Atvykom į Užutrakio dvarą, nuklojom turėklus žvakutėm ir po žvaigždėtų dangumi leidom šeštadienio naktį. Apie pusę pirmos atvažiavo Andrius su drauge ir kadangi visi jau buvo kiek pašalę, nusprendėme, kad jau metas būtų judėti. Su Andrium sutarėm pratęsti vakarojimą šiltai, tad parvežęs Deima pasukau su Raima centro link, kur sau jaukiai kavinukės rūsy įsitaisę gurkšnojom alų ir pletkinom :D
Grįžau jau beveik paryčiais.. Velnias, kelintas toks bemiegis savaitgalis iš eilės? Na, kuo geri mūsų baliai “Sostinėse”, kad po to miegam iki pusiaudienio :D Bet apie juos pabaigsiu rašyt, kai gausiu nuotraukas iš Ligitos ir Andriaus (velnias, kiek čia tų Andriu dabar. Ligitos Andrius, Freimos Andrius ir dar mano “viršininkas” Andrius)

I like to party, everybody does…

drawgas — Wed, 28 Nov 2007 12:40:00 +0000

“… make love and listen to the music
to let yourself go..go..go”
Geri dainos žodžiai ;)
Truputi nutrūktgalviška savaitė ieškant dovanos, truputi bandymas atlikt visus darbus iki penktadienio, kad nebūčiau toks pavargęs…
Visko po truputi, nes penktadienį..
… nes penktadieni laukią vakarėlių maratono tęsinys, tik jis bus su šiokia tokia proga. Na, gerai, ta proga ne tokia jau “šiokia tokia”, o visas mūsų brangios klasiokes ir geros draugės gimtadienis ;)

“Su gimimo, su gimimo, su gimimo diena!”
Paspėlioję nupirkome turbūt labai praktišką ir smagią dovaną, kurią ne ką prasčiau supakavo Raimonda :)
Po darbo susiruošiau, prigriebiau Raimondą ir Justuką ir nurūkome ne kur kitur, o pas Roberta :D (kaip netikėta :D ar tik ne pas ją visas vakarėlių maratonas ir vyksta?)
Vos atvažiavus, jau plyštam juokais.. O kas bus vėliau? Mat prie pirtelės jau stovėjo Andriaus BMW, tik už vairo Ligita, o keleivio vietoj kažkokie skudurai… Jai išlipus, iš keleivio vietos išlipo kažkoks apsimuturiavęs arabas :D
Pirmas klausimas:
“Kur Andriuką palikai?”
“Ai, iškeičiau.. Už 100$ paėmiau geresnį”
Čia taip Andrius, ką tik grįžęs iš Egipto pasipuošė į gimtadienį ;) Pagaliau sulakėm ir šventės kaltininkės..
Justo ir mano ilgai prašyti alaus bokštai, pagaliau rado kelią į mūsų vakarėlį – pagaliau!
Gėrimų gausa skųstis negalėjome, maisto – taip pat, o dar toks smagus tortas, kurį iškepė Robertos mama.. Maža to, lauke jau šilo kubilas – “let the fun begin”.
Pirtis, muzika, gėrimai, šokiai, mergaičių vilionės – ko dar reikia? Šilto kubilo? Na, ok, jis jau sušilo, tad mauname į jį ;)
12 valanda – fejerverkai (nepamenu kiekio.. 36 ar 40..). Guli sau kubile šiltai, atlošęs galva ir stebi nakties aptrauktame danguj sproginėjančius fejerverkus… Aplink šalta, labai šalta, o tau ne motais.
Pora mergaičių po visų gėrimų + degintos Sambukos jau po 12 nusiplovė ;) Liko tik dvi stipriausios, kurios šėlo iki kokių 3, na, o tuo tarpu mes, berniukai kelią į lovas radom apie 5 ryto :D Kai buvo išvirę kubile kaip vėžiai.
Ryte, žinom kvailionės – vertimai iš lovų ir pusryčiai, po kurių sekė torčiukas :)
Štai toks tas Dalios gimtadienis

Žalieji – išvyka

drawgas — Sun, 30 Sep 2007 10:29:24 +0000

Ne, aš ne apie “Žaliųjų” judėjimą, o apie sekmadienį (08 12 :P ), praleistą prie Žaliųjų ežerų (taip, jie tikrai žali :P).
Ten mes buvom apie 11 ryto, nors Tewas (Marius) įspėjo, kad būtume apie 12 – ups :) Na, nieko. Vos išlipom, neteko ilgai laukti ir jis pasirodė.
Nusivedė mus prie “Regyklos”, nuo kurios pamatai beveik visą ežerą ir aplink esančius miškus – puiki proga įsitikinti, kad vanduo tikrai žalias.
O tada.. Tada mes visi keikėmės, mat Marius mus vedi link “tarzankės” tokiu takeliu, kad jautėmės kaip džiunglėse, o dar toks karštis..
Bet kai pasiekėm vietą – visi tik nudžiugo – apsupta medžiais aikštelė su laužaviete, pavėsis ir vienintelė mergina atplaukusi valtimi, daugiau nė gyvos dvasios. Žinoma visi iškart puolėme į vandenį, o kaip kitaip, kai jau visas ir taip šlapias ;)
Smagiai pasiplaukiojom, pasitaškėm, atsigėrėm alaus ir pakvailiojom, o tada atėjo metas pasitikti Joną ir eit pavalgyt.
Nusitrenkėm iki pagrindinio pliažo, sutikom Joną, su Marium užbėgom laiptukais į statų kalną.
Nužingsniavom per patį karštį iki “Balsių užeigos”, labai skaniai pavalgėm cepelinų ir patraukėm pas Marių į svečius, kur mūsų laukė vaišės..
Irmantas naktį beveik nemiegojo, tai užmigo ant žolytės prie pupelių :D
Atvažiavo Aušra, planavom eit į salą Neryje, bet apsigalvojom – per karšta tiek eiti, tad patraukėm atgal į tą pačią vietą ;)
Puiki diena, tik atgal teko važiuoti pilnutėliam autobuse, o šiaip – puikiai praleidom laiką.

Žvejyba

drawgas — Wed, 22 Aug 2007 10:48:34 +0000

Senai.. Oi senai bebuvau žvejyboje…
Metas išsitraukti meškerę ir nupūsti nuo jos dulkių sluoksnį ;)
Kaip ir viskas, ką mes su Justu planuojam – pildosi lėtai, bet pildosi. Galų gale pakėlėm savo užpakalius ir nusprendėm nuvažiuot pažvejot.
Planas chuliganas.. Nupirkau medžiotojų dešrelių, daržovių, čipsų, gėrimų, grįžęs užsidėjau naują plūdę, prisirišau auksaspalvį kabliuką, beliko tik sulaukti Justo su mergaitėm (jau pusę savaitės be mašinos… Laukiu sankabos.. Vat tau ir mano važinėjimo pasekmės. Užtat ryte naujutėlaičius originalius posparnius susimontavau).
Išlėkėm smagiai sekmadienio popietę (rytinei žvejybai jėgų nebuvo) Trakų link, o juos pravažiavę dar dūmėm apie 17km.

Tikslas? Ežeras, prie kurio praleidau nemažai savo vaikystės savaitgalių. Tėvai ten dažnai veždavosi stovyklaut su palapinėm… mano ir Domo tėvai kiauras naktis žvejodavo, o mes lakstydavom po pievas…
A, tiesa, pamiršau pasakyt – važiuojam prie Aukštadvario rajone esančio Unguraičio ežero.
Apsistojome ramioje vietoje, toli nuo Aukštadvario kelio, dulkėjantį žvyrkelį užstoja tanki medžių juosta, beveik visi aplink esantys žmonės – žvejai ir jų mes per medžius nematom, o patys esam pievutėj su gražiu vaizdu į ežerą.
Išsikraustėm rakandus – keturios meškerės, šašlykinė, malkos, Justo kėdutė, kabliukai, valai ir visa, ko gali prireikti, o taip pat ir didelis maišas maisto.
Susikabinau svarelius ir pirmyn prie ežero. Jau po pirmųjų metimų nusprendžiau, kad metas pasirengti maudytis ir brist giliau.
Pirmasis kibimas.. Ištraukiu.. Ėt, mažyte. Po keleto akimirkų – dar vienas kibimas… Ir vėl maža. Vėl užmetu – vėl kimba, bet šį kart ne ką didesnė, tačiau prie kranto nutrūksta. Tuo ir baigsi kibimas tuo metu.
Kol mes žvejojome, merginos plepėjo, juokėsi iš mūsų, kad nebekimba.
Atėjo laikas Justui kibt, bet čia jau buvo komedija :D Pirmą ištraukė daug mažesnę, nei bet kuri iš mano ištrauktų, maža to, ją pagavo už uodegos…
Beveik tas pat buvo ir su antrąja – pagavo už pilvo pelekų… Ir visos kitos buvo tokios pat mažos – nieko gero.
Galiausiai dingo visas “kliovas” (kibimas), o dar ir kažkoks naras pranėrė pro plūdes.. Tik po kiek laiko vėl pradėjo judint plūdes.
Senai matytas vaizdas – plūde neskęsta, truputi pavirtusi, lengvai trūkteli į kairę, po to į dešinę – laukiu.
Pradeda plūdę rimtai vedžiot, pakertu. Iš pat pradžių pasipriešinimo nejaučiu ir galvoju, kad vėl koks mažas brudas, tik arčiau manęs ji ima priešintis.
Ištraukus nudžiugau – ne kašalotas, bet yra bent į ką pažiūrėti ;)
Na, o vėliau kepėm dešreles, smaguriavom ir jau visai pasislėpus saulei, atvėsus ir suskridus daugybei uodų patraukėme namo – visgi visiem ryte į darbą ;)

P.S. šeštadienį buvom su Marium ir mergaitėm prie ežero šalia Semeliškių. Bandėm laidyt aitvarus, bei gainiojom Ievos juodą poros mėnesių labradorę.
Dienos kulminacija – dviejų labradorų pažintis. Supažindinom Barį su Tina :D
Žiaurus vaizdelis – Tina namo grįžo visa nulaižyta.

Lietuvos Drift čempionato atidarymas – Kaunas

drawgas — Mon, 04 Jun 2007 21:45:51 +0000

Karštą gegužės sekmadienį teko daryti remontą namuose, tačiau pasistengęs tai atlikt kuo greičiau, suskubau ruoštis.
Ruoštis ne kam kitam, o kelionei į Kauną, kur laukė Drift čempionato atidarymas Kačerginės Nemuno žiede.
Skubiai nulėkiau pasiimt Raimondos ir atgal susitikt su Freima ir Deima, o tada tiesiai į autostradą.
Linksmai sau pliurpdami nulėkėm iki Kauno “Akropolio” pažiūrėt, kuom skirias nuo Vilniaus, bet tik dar kartą įsitikinom, kas visiem ir taip aišku :D
Tiesa, įspūdį paliko dydis ir stovėjimo aikštelės sprendimas: kelto aukštų aikštelėje nepasiklysi ir lengvai rasi vietos, kadangi visur yra ženklai, nurodantis svarbiausius objektus / tikslus (centras, stotis ir t.t.), kiekvienos eilės pradžioje kabo LED ekranai, kuriuose rodoma, kiek toje eilėje yra laisvų vietų. Virš kiekvienos vietos kabo leputės: žalia (laisva vieta), raudona (užimta), mėlina (invalidam).

Pasidžiaugėm Kauno “Akropoliu”, dabar papeikim :P Nusprendėm užeit pavalgyt. Bendru, o tiksliau, merginų sprendimu tai buvo “Čili pica”. Ką jūs manot? Kadangi tiek Freima, tiek aš už vairo tą dieną – vietoj alaus gėrėm Cola bei Sprite, taip pat ir merginos, tik bėda ta, kad kolos tai ten nebent nuosėdos buvo, o Sprite priminė “Buratiną”.
Žodžiu pasibastėm ir išlėkėm ieškot Kačerginės (Nemuno žiedo). Keista, bet niekam nešovė į galvą pastatyt nors vieną ženklą, nors Lietuva negali pasigirti žiedinių trasų gausa, tad egzistuojančioms, mano manymu derėtų skirti šiokio tokio dėmesio.
Visgi suradome, susimokėjom, gavom apyrankes ir nudardėjom dulkėtu keliuku.
Įsitaisėm smagiai, saulė kepino nugaras, o trasa kuo puikiausiai matėsi :) Tik va nemažai dalyvių nesudomino renginiu.. Nemažai tokių, kurie kokį 10 kartą megina kontroliuoti slydima, kiti tik “prifarširavę” mašina “steroidais”, tačiau nemoka tos galios panaudot ir lieka žvyre, arba susisuka ir stovi vidury trasos.
Tiesa, buvo ir tokių, į kuriuos tikrai buvo verta pažiūrėti.
Labiausiai nervus gadino prastai parinkti renginio vedėjai, kurie artėjant finalui, matyt visai nusigėrė, blevyzgojo kas papuola ir tik blaškė savo nesąmonėm.
Neišvengta avarijų. Nors tai žiūrovų mėgstamas vaizdas, tačiau nemanau, kad sportininkai tuo džiaugtųsi, juolab, kai renginys taip prastai suorganizuotas.
Dabar paaiškinsiu, iš kur tokia nuomonė: Driftas, tai kontroliuojamas slydimas, kuriame dalyvauja galingi automobiliai, tad avarijos neišvengiamos, tačiau šį karta tebuvo vienas vilkikas mašinom išvežti, tuo tarpu nei gaisrinės, nei greitosios pagalbos nebuvo.
Pirmasis trasos pakraštyje esančius šlaitus išmėgino latvis su trečiosios klasės BMW. Puikiai važiavęs latvis pats išsiropštė iš automobilio, bet išskyrus aplink esančius trasos darbuotojus, jokios kitos pagalbos nebuvo, nors kvalifikuoto mediko reikėjo, tad latvis pats išsvirduliavo iš trasos..
Vėliau į tą patį šlaitą rėžėsi lietuvis su skolinta “chuliganke”. Puikiai važiavęs 7-osios klasės BMW boxuose užsidegė įkaitus išmetamiesiem vamzdžiam. kaip jau minėjau – gaisrinės nebuvo. Vėliau šis BMW buvo pratemptas pro žiūrovus, taip su visais atsisveikindamas.
Dėl šių incidentų finalas buvo atidėtas.
Po kiek laiko sinchroniniame važiavime pasirodė XR’as ir Andriucha (komentatoriai eilinį kartą nusišnekėjo kalbėdami apie mašinas), po jų važiavimo jie ištarė frazę: “Kaip mum buvo pranešta, čia ir buvo finalas”.. Na jo, su tokiu organizavimu, tai keistai, kaip jis išvis buvo.
Na, bet buvo gerų vaizdų akiai ir gerų garsų ausiai, kaip antai 7-osios klasės BMW ar Opel Senator su 4 litrų varikliu.
Tiesa, kelionė atgal užtruko, mat į Kačerginę vęda siauras kelias, o įvykus 2 avarijom, susidarė nemažas kamštis.
Lauksime kito etapo Kedainiuose