drawgas

Saulė šviečia, rytas, gera nuotaika, o mes lekiam į pajūrį. Juk 4 laisvos dienos ;)
Sutapimas, kad ir vėl važiuojam su Renault? Tik šį kartą aš už vairo :P
Išjudėjom gan smagiai, kelias beveik tuščias, nedidelis srautas. Keista, bet 1.4 litro variklis visai neblogai dirba, tad iki Kauno be sponsorių, o po to ir pasigavę sponsoriu lėkėm su vėjeliu. Et, paglosto savimeile, kai praleki pro Porsche ar naujutėlaitį Honda Accord, o jie tik palydi tave nustebusiu žvilgsniu. Tiesa, tokią mažą mašinytę vairuot ne pats didžiausias malonumas, mat tenka įsitempus padirbėt jei pakyla vėjas ar lenki sunkvežimį, bet užtat važiuodami 150-170 km/h apsiėjome beveik su 180-190 litų benzinui į abi puses :P
Džiugu, kad policija nesutrugdė mum greitai pasiekti Palangos.
Taip pat puikiai sekėsi ir su pastoge – mielai mus priemė linksmas senukas. Gavom 3 vietų kambarį / butą / namuką :) Krūva privalumų – šildymas, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, fenas, lygintuvas, televizorius, indai, dušas, atskiras boileris, kad šilto vandens nepritrūktume, blastikiniai langai su roletais – jokio triukšmo iš išorės. Kiek tai galėtų kainuot – na, ne sezono metu – 65Lt para ;)
More Photos

Pirmadienio vakaras. Kam išeiginės, o kam, kaip visad, tenka dirbti…
Na, bet tai nesvarbu. Svarbu, kad mes išėjome pasivaikštinėt, išgert kavos, pabūt grynam ore.
Niekur neskubėdami sau žygiuojam, aplinkui beveik nieko nėra, pustuščiai takeliai, ramybė, truputis poilsio po ilgos savaitės.
Taip gera, kai tu šypsais :)
Žygiuojam visai be tikslo, atsiduriam ties tiltu į Užupį.. Netikėtai akį patraukia čia sukabintos spynos.
Ant jų puikuojasi įvairiausi užrašai:
“Nes man atrodo aš tave įsikliopinau…”
“Meilė yra ne tada, kai randi su kuo gyventi, o tada, kai randi be ko negali gyventi…”
“To love is nothing
To be loved is something
To love and be loved is everything
Jasminė”
… ir daug daug kitų. Visas apžiūrėjom, ką pavyko – perskaitėm. Daug šaunių idėjų. Ten savo įspaudą paliko poros, šeimos, meniški ir eiliniai žmogeliai. Daug gražių ir mielų, bet nemažai ir banalių.. Smagu, kad žmonės sumąstė tokį būdą pasireikšti :)

Kartais gyveni sau žmogus gyvenima, pripažįsti, kad bėgi juo, o ne žengi pasimėgaudamas ir tik akimirkai sustojęs apsidairyt – suvoki, kaip viskas keičiasi.
Kartais reikia tiek nedaug, kad suprastum, kad pasaulis sukasi.
Penktadienis… Praeita techninė apžiūra, nuplauta mašina, pavakarieniauta žvelgiant į Vilnių ir.. Norėjom gi nusifotkint :P
Tai patraukėm centro link, tačiau per sumautą Kaziuko mugę negalima buvo ten važiuot, tad teko apsukt ratą.
“Kur važiuoji?”
“Pamatysi” :P
More Photos

Po ilgesnės pertraukos, vėl rašau ilgą įrašą. Pradėjau rašyt Gruodžio mėnesį, tai ten, kur kalbėsiu apie “dabar”, supraskit, kad ten Gruodis ;). Visgi reik pasipasakot, kaip čia aš laikaus pastaruoju metu. O ir nuotraukų nematytų daug yra ;)
Stengsiuos labai neišsiplėsti ir parašyt glaustą įrašą, bet abejoju ar pavyks :D

Kaip man sekasi? Visai neblogai, žiūrint apie ką Jūs klausiat. Darbas? Liuks, patenkintas ;) Juolab, kad ir pinigėlių dabar pakanka papramogaut neblogai :D Na, ok ok. Šį mėnesį su pinigėliais sunkiau ;)
Kodėl? Nes truputį save apdovanojau už neblogas sumeles, visgi tiek dirbdamas galiu ir save palepint, o be to, mano “mažutis” mašiniukas su 2,6 litro, 6 cilindrų varikliuku valgo tikrai nemažai benzino, ypač jei sugalvoju spustelt akceleratorių :) Bet smagu.. Galiniai varantys ratai – visai kiti pojūčiai ;) Ypač žiemą… Ar saugiai vairuoju? Hmm, reik klaust to, kas su manim dažniausiai važinėja. Kaip ten yra, Raimonda, ar aš saugiai važinėju? M?
Žinot gi mano charakterį.. Patinka? Kur gi toks žvėriukas nepatiks, juolab, kai už Renault, su kuriuo važinėjau, jis įsibėgėja daug greičiau (apytiksliai 4 sekundėm greičiau, pasak techninių duomenų), o jau su Renault ne vieną sugebėdavau palikt toli toli, tai tikrai smagu jaust, kad po koja šimtai “arklių” ir “niutonų”.
Ak, tiesa, užsikalbėjau apie automobilį ir pamiršau, jog gyriausi, kaip save truputį palepinau. Taip, vieną dieną nebuvo nuotaikos, tai nuvažiavęs į Akropolį, vienoj parduotuvėj rūbų užsipirkau už 400 Lt. Senai buvau nužiūrėjęs, bet čia smulkmė :P
Labai norėjau… Labai.. Vat ir nusipirkau.. Darbui, pramogai.. Nešiojamąjį kompiuterį (laptop) – HP Pavilion (dv6000 serijos) :)

Duomenys:
• AMD Turion 64 X2 1.6 Ghz (dviejų branduolių)
• 1024 Mb RAM
• 15.4″ ekranas (Widescreen)
• 120 Gb kietasis diskas
• GeForce 7200 Go 256Mb TurboCache

Na ir aišku visi privalumai: bevielis internetas, web kamera / fotoaparatas (1,3 Mpix), Altec Lansing kolonėlės, kortelių skaitytuvas, DVD+RW DL su Lightscribe technologija (jau išmėginau, kada nufotografuosiu, kaip atrodo su ja apdorotas DVD), nuotolinio valdymo pultas, na ir panašūs džiaugsmai.
Žinoma, koks laptopas be bevielio interneto.. Taigi dar ir maršrutizatorius (durnai skamba :D angliškai – router) su bevieliu tinklu, kad visuose namuose galėčiau nešiotis kompą ir dirbt be jokių laidų :) Išpindėjimas? Gali būt :D Dar va bevielė pelė ir klaviatūra :) Na ir tašytė nešiojimui :) Vienu žodžiu – smagu.

Pasigyriau ir gana. Smalsu kanors išgirst? Ką būtent? Na ką gi, teks pasidalint su jumis savo istorijom ;)
Dirbu daug, ilgai, kasdien, dar karts nuo karto reik juk Mad For Speed judint, tai dar ir ten padirbėju, o šiaip tai nuo 7-8 dingstu pasitūsint kažkur. Ar rusiško biliardo, ar snukerio pažaist, tiesiog pavaikštinėt ar rimčiau pasitūsint į miestą, o gal tiesiog aplankyt vieną žmogutį, su juo pasijuokt, paplepėt, pasėdėt šiltai, sulaukt saldaus bučinio ar tokio mielo ir nuoširdaus žvilgsnio. Taip, vėlai parsibeldžiu, mažai miegu, bet toks jau tas gyvenimo ritmas dabar. Kartais tenka padirbėt ir naktim, o kartais net ir savaitgali naktim. Na nežiūrėk, Raimonda, į mane tokiom akim. Pailsėsiu, juk pažadėjau. Juk ne kasnakt taip. Tiesiog ne viską spėjam, o daug ko reik.

Ar spalvingas tas mano gyvenimas? Taip, kas be ko. Nuo kvailysčių iki rimtų pokalbių. Nuo juoko iki labai liūdnų akimirkų. Tu tik spėk, žmogau, gyventi tokiu ritmu ir suprasi, koks tas pasaulis nevienodas, besikeičiantis.

Norit istorijų? Galiu kažką detalesnio papasakot..

More Photos

Jubiliejus.
Žinau, tau nepatinka tas skaičius, bet priprasi. Juk svarbiausia – ne kiek tau, o koks tu esi.
Niekas nepasikeitė, likai tokia pat – maža, miela, nuoširdi ir atvira mergytė :*
Gimtadienis, tai tokia diena, kai neturi galvoti “vaje, pasenau”, turi atsigręžti ir prisimint, kiek visko buvo ir kiek dar visko laukia. Tai tokia diena, kai pamiršti viska aplink ir mėgaujies šia akimirka, kai gali sau leisti viską.

Vakarienė “Vandens Malūne”. Šiltai, jaukiai, skaniai, romantiškai ir su daug daug juoko. Taip, nepavyko aną kartą, tačiau šį kartą atsigriebėm.
Temsta…
Pasivaiksčiojimas po sutemusį, apledėjusį Belmonto parką. Kriokliai virtę ledais, šviesų žaismas, truputi šąlančios kojos, girgždantis ir siūbuojantis lieptas..
Važiuojam lėtai, niekur neskubam… Mindaugo Maxima – visą parą! :) Pasiėmėm atsigert ir.. ir mum buvo likę 15 minučių..
Taigi atskubėjom, iškart radom vietos mašinai.. Parbėgom bilietukų ir pirmyn! Apie ką aš čia? Ai, ėjom į vėlyvąjį “Tamsos Baikeris” seansa. Nieko perdaug ypatingo, tiek, kad efektai gražūs ir Cage’as.
Po visko nulėkėm apsiprekint ir… į Trakus. Pasivaiksčiojimas po juos 2 valandą nakties. Tamsa, tyla ir ramybė. Na o po viso šiko mūsų laukė juokas ir linksmybės, graži, sena muzika ir taip toliau :)
Masažas su gardžiai kvepiančiu aliejum, visiškas atsipalaidavimas, karštis ir vėsa – viskas drauge, ko dar gali reikėti? :*

Regis visai nepastebėta atbėgo ši diena.. (Aš apie Valentino dieną :P )
Jau vakar vakare buvau paruošęs dovanėlę :) Tiksliau dvi dovanėlės iš kurių padariau vieną. Ir juokinga, ir gražu, ir kartu praktiška :P Cic, ne esmė kiek kainavo, svarbu patinka ir smagu ;)
Šiaip būtų nepakartojama diena, jei per ją netektų dirbti, nes iki vakaro taip pavargsti, kad..
Na, bet nieko, atidirbau darbo dieną, perdaviau kompą mamai, kad netektų jo nešiotis visą vakarą, o tada..
More Photos

O štai ir jis, tas šeštadienio vakaras. Deja, be tavęs, bet ką padarysi, trūko ten tavęs iki pilnos laimės ;)
19:00, vos išlindęs iš dušo lekiu džiovintis gaurų ir rengtis..
Ką čia išsirinkus? Hmm, tebunie: juodi marškinukai, švarkas, batukai, ir tos mielos kelnės ;) Stiliukas? Gali būt, o man nusispjaut, kas ką apie mane mano :) Juolab, kad toks vakarėlis su tokia kompanija ;P
Staigiai į mašiną… Skambinu…
“Sveikas, tai aš vyna perku, kokio paimt?”
“Raudono jau turim, paimk balto”
“Sauso, pusiau saldaus?”
“Pusiau saldaus manau ir žiūrėk kokių 2005 metų”
“Ok, greit būsiu”
More Photos

Klausimas neblogas :) Paskaičiuokime protingieji kurmiai: 3*12=36, 3*365=1095, 1095*24=26280, 26280*60=1576800, 1576800*60=94608000, vat :) Dar neaišku? Visi šie skaičiai reiškia vieną – 3 metai (36 mėnesiai, 1095 dienos, 26280 valandų, 1576800 minučių, 94608000 sekundžių). Visa tai viena ir tas pat.
Kuom tai svarbu? Na, nes šiandien rugsėjis, 7 diena. Lygiai prieš trejus metus ir 6 dienas aš susipažinau su MeOw ir jau treji metai, kaip mes kartu. Valio mums :* Norėčiau palinkėt, kad tai būtų ne paskutinė tokia šventė. Dar pridursiu – daugiau šviesių dienų, mažiau tamsių ir visko, ko mes visad ir gaudavom vienas iš kito – džiaugsmo ir laimės :)

O dabar keletas akimirkų:

Taigi dar karta sveikinu katineli :)* Linkiu visko pačiausio ir to, ko linkėjau ryte, ir ką sakiau dabar ir dar daug daug visko. Pakst :*

Sunki vasara, sunkus ruduo. Kai bebutu – vasara baigiasi. Daug spėjom nuveikt, bet ne ką mažiau ir nuplaukė… Kartais dėl aplinkybių, kurių nulemt negalėjome, kartais dėl pašalinų kaltės, bet gyvenimas tęsiasi ir mes minam jo taku rudens link…

Atvėsę orai verčia tvirčiau apkabinti ir prispausti brangų ar mylimą žmogų, užverti langus, traukti ilgus rūbus iš spintų… Romantikai ima mėgautis vakaronėmis prie židinio, lietingos dienos nebedžiugina nei jų, nei visų kitų, nors smagu kartais palakstyt po šiltu lietumi, tiesa?

Kažin, o kiek įtakos oras turi nuotaikai? Ar jo permainos stipriai mus veikia? Kaip mus paveikia pokyčiai aplinkinių gyvenime? Ar tampame atsakingesni? O gal atvirkščiai, numoję ranka nekreipiam dėmesio? Nemažai pastaruoju metu mane kankina klausimų. Tiek paikų ir linksmų: “gal dar?”, “ar kutena?”, “o gal šitaip?”, kurie aplanko žaismingose situacijose, kai vaikiški žaidimai užvaldo protą, bet aplanko ir tokie paniūrę, kaip pavyzdžiui: “už ką?”, “kodėl?”, “dabar?”, “o kodėl taip?”, “kodėl man?”.
Ruduo, tarsi pamąstymų metas, tik tas metas dažniausia būna slogus, liūdnas..

Trumpas interviu su mano savijauta:
Sunku? Taip, labai. Pats kaltas? Manau, kad taip, nors ginčysis gal kas su manimi. Meilė kankina? Ir taip ir ne. 80% jos, kiti – kitos bėdos. Stengiesi gerint? Taip. Kokie pastangų vaisiai? Nežinau, dvejopi. Rodos nepakankamai stengiuos tvarkytis. Kaltini tik save? 99% – taip, nes nekompetetinga šiuo klausimu kaltinti tik kito žmogaus, be to taip jaučiuosi. Bet jį irgi kaltini? Ne. Tas vienas procentas nebe kaltinimas. Ir ne priekaištas, tai tarsi noras primint seną pamėgtą posakį: “ne vienas žmogus, o abu turi stengtis”. Tai sakai, kad nesistengia? Negaliu taip teigti. Stengiasi, labai stengiasi, tik gal ne visai taip, kaip norėtųsi. Nepatinka, kaip stengiasi? Ir to nesakau. Tik noriu pasakyt, kad geras savaitgalis, tai dar ne viskas. Šiek tiek supratimo ir mažiau pykčio. Mažiau atsikirtinėjimo: “koks tau skirtumas”.. Yra man skirtumas. Man rūpi.. Trumpai: vertinu pastangas, bet jos neturi būt nukreiptos viena linkme, pagalba praverstų visais frontais. Ačiū :*

Gana mąstyti rimtom temom, dabar eime prie linksmesnių temų. Toliau žingsniuosim per linksmesnius įvykius.
More Photos

Taigi nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro su MeOw praleidome Nidoje.
Atsigavom nuo Vilniaus, nuo smarvės ir pašalinių žmonių.
Deginomės, mėgavomės jūra, vienas kitu bei gausybe gražių vaizdų.
Kas gali būt geriau už mylimą katinėlį, šašlykus, šaltą alutį, ramybę, saulę, jūrą?

Absoliutus “relaxas”…

Na ką, nuotraukytės ne visos, nes tiesiog TINGIU visas aš čia kišt. Ir tiek pakaks, kiek sudėjau :)

O štai jos:
More Photos