Gal kiek ir vėlai rašau, kad jie atėjo, bet taip jau pastaruoju metu yra, kad akys varva nuo to kompo arba tiesiog užmiegu, arba išvis esu nežinia kuriam kampe.
Kartais kyla noras išrasti naują laiko matavimo sistemą ir pasidaryti 72 valandų parą, nes dabartinės trukmės tiesiog neužtenka.

Na, bet grįžkime prie Naujųjų temos.
Vis atidėliojom, neapsispręsdavom, bet galiausiai mums liko 2 variantai – arba su Justu suorganizuojam gerą balių kažkuriose iš jo statybų, arba važiuojam pas Robertą. Turbūt būtų keista, jei kažkokia šventė įvyktų ne pas ją.
Taigi, sutarėm kieno mašina važiuosim, ką gersim ir kitas smulkmenas, liko tik patiems apsitvarkyt, susiruošt, pasipuošt.
Puošėmės ne veltui – seniai jau nešventėm su kostiumais, restorane…
Maža to, kad Naujieji, tai tuo pačiu ir didžiai gerbiamo Andriuko 25-asis gimtadienis, na, bet neužbėkime įvykimas už akių.

Taigi, vakarop mane pasiėmė Justas, jau surinkęs mergaites. Žinoma nebūčiau aš, jei nebūčiau kažko leptelėjęs smagaus (bent jau mums su Justu), už ką gavau truputį pylos.
Nulėkę į (turbūt jau aišku kur) vietą niekaip negalėjome rasti Robertos, kaip vėliau pamiršusios, kai ką svarbaus Vilniuje, tad mudu su Justuku, nusprendėm padėt ir nulėkėm iki Vilniaus (nesigilinsiu į smulkmenas, mat tai privati informacija :D ). Tik pajudėjus iš aikštelės pamatėm atvažiavusius Andrių ir Ligitą, bei jų draugus.

Kai grįžome – renginys dar nebuvo prasidėjęs, tad spėjom paplepėt, pradėt keistis dovanomis ir t.t
Naujametinio vakaro proga turėjo koncertuoti Mino (visą vakarą su Justu juokėmės iš slapyvardžio). Kaip ir kitų tokių “žvaigždučių” koncerto metu neapsiėjome kandžiai apie tai nepadiskutuodami, na, bet tai mūsų nuomonė.

Kaip bebūtų keista – nepastebėjau, kaip atlikėjas pasišalino 11 valandą vakaro. Tiesa, vedėjas buvo smagus ir užėmė visus žaidimais, taip pat išdalino lapukus, ant kurių turėjome užrašyti metų įvykį. Nebuvo sunku nuspręsti, ką rašysime, mat įpusėjus vakarui Andrius paskelbė, kad turi dvi žinias – vieną blogą, o kitą gerą. Pradžioj visiem tai atrodė, kaip pokštas, nors dėmesį visų patraukė.
- Sudaužiau BMW, sugebėjau į vienintelį medį pataikyt, bet nieko ten ypatingo – čia blogoji, o geroji, kad balandžio 25 diena mes tuokiamės, – ramiai išdėstė Andrius.
Kurį laiką visi klausė viso to, lyg pokšto, vėliau jiedu ėmė mus įtikinėt, kad visą tai tiesa. Žinom, su Justu iškart mestelėjom kelias kandžias replikas, kad Andrių jau nurašom, bet juk juokais. Pasveikinom, pasijuokėm, o vėliau buvom patikinti, kad tai tuo pačiu ir kvietimas mums atvykti į vestuves.

Ir visai netikėtai atsisuko 12-a. Fejerverkai (ne visi ten kur jiems vieta), šampanas, sveikinimai, pora skambučių Andriukui (Unio) su sveikinimais ir t.t. :D Taip Andriau, tau irgi ačiū – pats žinai apie ką mes ten šnekėjom :) Skambučiai giminėms, šeimos nariam, artimiesiems ir draugams, daug sveikinimų, na ir sveikinimai nuo aplinkinių, bei kitų restorano lankytojų, o po visko jau žinoma fiestos, baliai, festivaliai ir t.t., keletą muštynių, dėl parsivilkusių pergėrusių balvonų, bet viskas baigėsi sėkmingai, nukentėjo pora žmonių, bet greit viskas buvo pamiršta, o aistrų nevaldantys vaikinai išvežti.

Apie 6-ą ryto, po ilgų šnekų, juokęlių ir pokštų sumigom galvas sudėję ant Robertai dovanotų pagalvėlių :D Velnias, kokios jos patogios ;)

:) tai tiek šio šeštadienio įspūdžių

Ech, liuks

Aaa, tiesa, rytas buvo labai nesėkmingas, diena irgi, bet tfu tfu tfu, vakare sėkmingai parvairavau :)

Atvėsę orai verčia tvirčiau apkabinti ir prispausti brangų ar mylimą žmogų, užverti langus, traukti ilgus rūbus iš spintų… Romantikai ima mėgautis vakaronėmis prie židinio, lietingos dienos nebedžiugina nei jų, nei visų kitų, nors smagu kartais palakstyt po šiltu lietumi, tiesa?

Kažin, o kiek įtakos oras turi nuotaikai? Ar jo permainos stipriai mus veikia? Kaip mus paveikia pokyčiai aplinkinių gyvenime? Ar tampame atsakingesni? O gal atvirkščiai, numoję ranka nekreipiam dėmesio? Nemažai pastaruoju metu mane kankina klausimų. Tiek paikų ir linksmų: “gal dar?”, “ar kutena?”, “o gal šitaip?”, kurie aplanko žaismingose situacijose, kai vaikiški žaidimai užvaldo protą, bet aplanko ir tokie paniūrę, kaip pavyzdžiui: “už ką?”, “kodėl?”, “dabar?”, “o kodėl taip?”, “kodėl man?”.
Ruduo, tarsi pamąstymų metas, tik tas metas dažniausia būna slogus, liūdnas..

Trumpas interviu su mano savijauta:
Sunku? Taip, labai. Pats kaltas? Manau, kad taip, nors ginčysis gal kas su manimi. Meilė kankina? Ir taip ir ne. 80% jos, kiti – kitos bėdos. Stengiesi gerint? Taip. Kokie pastangų vaisiai? Nežinau, dvejopi. Rodos nepakankamai stengiuos tvarkytis. Kaltini tik save? 99% – taip, nes nekompetetinga šiuo klausimu kaltinti tik kito žmogaus, be to taip jaučiuosi. Bet jį irgi kaltini? Ne. Tas vienas procentas nebe kaltinimas. Ir ne priekaištas, tai tarsi noras primint seną pamėgtą posakį: “ne vienas žmogus, o abu turi stengtis”. Tai sakai, kad nesistengia? Negaliu taip teigti. Stengiasi, labai stengiasi, tik gal ne visai taip, kaip norėtųsi. Nepatinka, kaip stengiasi? Ir to nesakau. Tik noriu pasakyt, kad geras savaitgalis, tai dar ne viskas. Šiek tiek supratimo ir mažiau pykčio. Mažiau atsikirtinėjimo: “koks tau skirtumas”.. Yra man skirtumas. Man rūpi.. Trumpai: vertinu pastangas, bet jos neturi būt nukreiptos viena linkme, pagalba praverstų visais frontais. Ačiū :*

Gana mąstyti rimtom temom, dabar eime prie linksmesnių temų. Toliau žingsniuosim per linksmesnius įvykius.

Rugpjūčio 6 diena, Sekmadienis. Suplanuota išvyka į “gamtą”. Bent panašiai galvojo Dalia. Oras nebuvo puikus, bet nelijo (nors rodės, kad tuo pradės). Tikrasis kelionės tikslas? Jonava… Nuotykių parkas “Lokės Pėda”.
Turėjo mūsų būt 6-7, tačiau taip jau susiklostė, kad važiavom keturiese ir tai tikrai nėra blogai :)
Buvo linksma, miela, sunku ir gera… Daug jausmų, minčių ir net skausmų vienu metu, o galiausiai nuovargis ir palaima pasiekus žemę ;)

Rugpjūčio 11 – 14 dienas praleidau su katinuku. Buvom Simply Red koncerte. Klausėm tikrai labai gražios muzikos, juokėmės iš visokių durnių, nepaisant to, kad aplink buvo žmonių iš darbo, bei viršininkų ;) Mėgavomės laiku kartu, apdovanojom viens kita dėmesio ir linksmais nutikimais.

Vos nepamiršau pasakyt, kad nepatogioj, šaltoj ir šiaip neįprastoj darbo vietoj teko pavaduoti “kolegą”, dirbantį kitu grafiku, kadangi jis mėnesiui išėjo atostogų. Vat.. Po to sekė vienas penktadienis, kai mes su MeOw išėjome pavaikštynėt po miestą.. Ėjom po parduotuves ir tyčiojomės iš kvailų rūbų, blūdijom po Sereikiškių parką ir kvailiojom kaip maži vaikai :]

Tada seke susitikimas su Skyruler, kartingai ir siaip geras laiko leidimas. Foto nedesiu, nes jau kitur yra ideta ;P

Rugsėjo pirmoji… Į švente nenuėjau, nepaisant to, kad vėl pirmam kurse, tik šį karta Vilniaus kolegija (VIKO) ;)

Na ir galiausiai atejo toks lauktas savaitgalis – rugsėjo 1-3 dienos.. Deja, ne viskas pavyko. Tiksliau iš visko teliko maža dalelė, bet geriau tai, negu nieko (kaip bebūtų gaila..). Taigi penktadieni praleidom MeOw klasiokų tarpe ir kartu, o va šeštadieni nuo pat ryto lėkėm į Trakus. Norėjosi įgyvendint seną norą – aplankyt Užutrakio dvarą. Taigi išęjom pesčiom link jo.. Atrodė arti, poto jau pasirodė, kad toli. Pasak ženklo – 4,7 km :D Niekis, po truputi ir nuropojom, tiesa – ten mes jau buvom be galo pavargę, bet dar radom jėgų po jį patį pavaikštinėt. Galiausiai pritrukę jėgų sėdom į “kaliošą” (buvusį garlaivį) ir grįžom juo. Leidom vakarą pas mano močiutę, o vėliau lėkėm pas MeOw, kur jau laukė mūsų nuovargio bei šilumos kupinas vakaras ir mielas rytas ;)

Na manau gana šiam kartui. Spėju, kad ir taip pabodo skaityt :P Iki..

P.S. tam žmogučiui, kurio foto čia daugiausia: ir taip turbut žinai, bet vistiek pasakysiu:
aciu siltas katinuk, uz tas dienas :* Na ir dar kaikas, ką pašnabždėsiu tik tau į ausytę

P.S. paskutinė iš šių foto buvo 6000-oji :D ot kaip :D

Čia gal ir ne pačios geriausios kokybės, bet šioks toks garso įrašas (įrašyta telefonu, klausyt galima, per mob geriau skamba :D ): Live @ Siemens (5,72 MB)
Ir keletas foto: