Unlimited Gear slalomo V etapas – fotoreportažas

[photopress:Picture_412.jpg,thumb,alignleft]Kovo 9d. – vėl ankstyvas rytas, kai reikia judintis, ruoštis – mūsų vėl laukia slalomas. Sutarta buvo taip, kad aš važiuosiu su savo mašina, paimsiu iš garažo domkratą, kad galėtume sukeisti ratus ir paėmęs Raimuką atlėksiu į trasą. Tiesa, dar planavome kept šašlykus, tai reikėjo šiek tiek apsiprekinti. Nusprendėme, kad vietoj vienkartinės šašlykinės, kaip buvo planuota, geriau pasiimsime normalią. Freima su Deima turėjo važiuoti atskirai, kad jiems netektų taip anksti keltis, mat aš norėjau būt anksčiau ir padėt Andriui susitvarkyt su ratais.
Deja, bet viskas pasisuko kitaip – Freimai įvažiavo į šoną, tad aš iškart pareiškiau, kad atlėksiu pažiūrėt ir jų paimti. Žinoma, tokia netikėta įvykių tvarka sugaišino mus ir Andrius pasikeitė ratus iki man atvažiuojant.

Toliau skaityti „Unlimited Gear slalomo V etapas – fotoreportažas“

Išvyka žiemai sugrįžus. Sniego nubalinta gamta

[photopress:P1000236.jpg,thumb,alignleft]Toks ilgas savaitgalis. Gera pailsėti nuo darbo, nuo kasdienybės, pasinerti į pramogas ar tiesiog ramų filmų žiūrėjimą su brangiąja, susitikt su draugais, nusiaubti miestą, aplankyt giminaičius, pažaist su mylimu šuniuku. Toks trumpas laiko tarpas, bet tiek visko nuveikta.

Buvo priešpaskutinis laisvas vakaras. Dar viena nerūpestinga diena ir vėl metas pasinert į darbų rutiną. Reikėjo plano. Minties, kaip paįvairint ir praturtint poilsį. Nutarėm – važiuosim į gamtą. Dauguma apylinkių jau išmaišytos, tačiau nusprendėm, kad toli nekeliausim ir apsiribojom Velnio duobe Aukštadvaryje. Tikėjomės, kad mus pasitiks geras oras ryte, o sniegas nenutirps ir nebus purvynų, o gamta bus pasidabinus gražia balta skraiste..

Toliau skaityti „Išvyka žiemai sugrįžus. Sniego nubalinta gamta“

Velykiniai pirkiniai – kai pildosi norai

[photopress:DSC08368.jpg,thumb,alignleft]Šių metų Velykos turbūt vienos brangesnių. Nepaisant to, kad baigiau mokėti už mašiną – pinigai tirpte tirpsta. Bevažiuojant į slalomą sugedę stabdžiai, bei prakiuręs duslintuvas apkarpė mano biudžetą, tačiau tai buvo niekis. Netikėtai užtikau, ko seniai norėjau – naujo fotoaparato, su geru priartinimu, daug geresne kokybe ir daugiau galimybių viska reguliuoti rankiniu būdu.

Taigi – nuspręsta! Perkam fotoaparatą. Keletas konsultacijų su labiau pažengusiais šioje srityje, fotoaparatų bandymų skaitymas (puikus aprašymas, kuris leido apsispręsti yra čia) ir svarstymai privedė prie to pačio modelio Panasonic Lumix FZ18. Kai kurių žmonių išgirtas, aprašymuose taip pat, o ir savybės man kaip tik. Tiesa, dar svarsčiau galimybę pirkt Nikon D40, bet aš ne profesionalas ir objektyvų tikrai nepirksiu, nors jei ir pirkčiau – pasirodo prie Lumix’o taip pat juos galima jungti :)

Toliau skaityti „Velykiniai pirkiniai – kai pildosi norai“

Žiemos slalomo III etapas Bačiūnuose – fotoreportažas

[photopress:DSC08266.JPG,thumb,alignleft]Kovo 2 diena – sekmadienis. Sunkus rytas. Ne veltui jis toks sunkus, mat kelionės planavimas, bei apsipirkimas jai vyko vėlai naktį ir grįžom namo po pirmos valandos, o ryte teko keltis labai anksti, mat norėjome spėti į treniruotes, o ir Andrius paskambinęs to paprašė.

[photopress:DSC08281.JPG,thumb,alignright]Taigi, atsikėlęs anksčiausiai, greit susiruošiau, atsivežiau Raimonda, o mūsų jau laukė Freima. Iškart pasukome Panevėžio autostrados link, užsibrėžėm taupumo tikslą ir pirmyn. Pakeliui stabtelėjom papusryčiauti, palenktyniavom su paukščiais.

Šiauliuose buvom pačiu laiku, Andrius jau stovėjo eilėje treniruotis. Pašnekėjom, apžiūrėjom konkurentų mašinas. Oras nebuvo toks, kokio galbūt norėjome ir tikėjomės, bet dar buvo pakenčiamas, lengvas lietus ar dulksna, o kartais tiesiog vėjas ir vienu momentu išlindusi saulutė. Varžybos vyko Bačiūnų kartodrome, trasa buvo šiek tiek šlapia, o vietomis telkšojo neblogos balos.

Toliau skaityti „Žiemos slalomo III etapas Bačiūnuose – fotoreportažas“

Pasirengimas slalomui ir dar šis tas

[photopress:DSC08177.jpg,thumb,alignleft]

Savaitėlė kupina išlaidų ir pramogų :)

[photopress:DSC08178.jpg,thumb,alignright]

Pirmadienis – po nesėkmingo mėginimo Ebay užsisakyti HP Ipaq’ą (kainą pakėlė labai aukštai ir man jau buvo neįkandamas aparačiukas) – nuvažiavau nusipirkt dėvėto Qtek 9100. PDA? Ne – Pocket PC + Phone :)
Windows Mobile 5, GPRS, Wireless, Bluetooth, Long range InfraRed, išstumiama pilna klaviatūra ir t.t.

Patogus žaisliukas, su galimybėm plėsti. O kas keisčiausia – po savaitgali atliktų testų – pusantro kart greitesnis, nei dvigubai galingesni HP Ipaq’ai. O dar paspartinus stabiliai dirba.. Žodžiu, toks išpindėjimas, kad penktadieni pasijungiau prie auto aparatūros ir visa vakarą filmai sukosi :D

Toliau skaityti „Pasirengimas slalomui ir dar šis tas“

Naujieji metai atėjo!

[photopress:DSC08013.JPG,thumb,alignleft]

Gal kiek ir vėlai rašau, kad jie atėjo, bet taip jau pastaruoju metu yra, kad akys varva nuo to kompo arba tiesiog užmiegu, arba išvis esu nežinia kuriam kampe.
Kartais kyla noras išrasti naują laiko matavimo sistemą ir pasidaryti 72 valandų parą, nes dabartinės trukmės tiesiog neužtenka.

Na, bet grįžkime prie Naujųjų temos.
Vis atidėliojom, neapsispręsdavom, bet galiausiai mums liko 2 variantai – arba su Justu suorganizuojam gerą balių kažkuriose iš jo statybų, arba važiuojam pas Robertą. Turbūt būtų keista, jei kažkokia šventė įvyktų ne pas ją.
Taigi, sutarėm kieno mašina važiuosim, ką gersim ir kitas smulkmenas, liko tik patiems apsitvarkyt, susiruošt, pasipuošt.
Puošėmės ne veltui – seniai jau nešventėm su kostiumais, restorane…
Maža to, kad Naujieji, tai tuo pačiu ir didžiai gerbiamo Andriuko 25-asis gimtadienis, na, bet neužbėkime įvykimas už akių.

Toliau skaityti „Naujieji metai atėjo!“

Veržliaraktis

[photopress:275px_Impact_wrench_01.jpg,thumb,alignleft]

Savaitgalis ne iš „spalvingųjų“, bet nieko negaliu pasakyti blogo apie jį. Kaip tik daug naudos ir žinių, o ir seniai primirštų dalykų.

Penktadieni sutariau su Robke, kad paruoš Andrių slalomui šiek tiek darbo metu, o po darbo aš užvažiuosiu savo pažiūrėt ABS’ų. Viskas pavyko puikiai, GSI aušinimas sutvarkytas, o aš likau laukti, ką pavyks sutart su diagnostiku. Sutarėm, kad užvažiuosiu šeštadieni apie pietus tad grįžau pas Robke pažiūrėt, ką jis daro.
Namo važiavom atskirom mašinom, bet kartu :D Parduotuvė, degalinė, kiemas… Dar kieme papliurpėm pusvalandi ir pažadėjau, kad padėsiu išrinkt Peugeot’o variklį. Oi seniai teko šiame malonume dalyvaut. Gal prieš kokius gerus 8-9 metus. Taigi, nusprendėm, kad šeštadieni padarom Rover 75 išmetimą, jei pavyks – Corrola’os stabilizatoriaus traukes ir jamam Peugeot, o kol jį ardom – mano veidrodėlis džiūsta.

Šeštadieni apie pietus nulėkėm, tačiau pavyko susitvarkyt tik su Roveriu, Corrola dar laukė savo laiko, na, o aš vėliau nusprendžiau, kad jei jau nepradedam šiandien, tai lėksiu miestan dar. Pasistengiau šeštadienį praleist ramiai, anksti nueit miegot. Viskas pavyko puikiai.

Sekmadienis. Keliuosi 9-ta – reik nuplaut mamos Yaris’a, aptikrint, kokia viso ko būklę. Pasivažinėju, visgi smagus mašiniukas :) Tiesa, šeštadieni pritariau, kad Andrius nerizikuotų dalyvaut slalome, kai po treniruotės granata pradėjo dirbti ant ribos ir sutarėm, kad po poros savaičių išsinuomosim tą trasą ir važiuosim normaliai pasitreniruoti.
Žodžiu, grįžau, papusryčiavau antrą kartą, pažiūrėjau keletą parsiųstų laidų ir pasuko Robkė, kad tuoj baigs ruoštis ir leisis žemyn – liuks – judame.

Nulėkėm į servisą, apžiūrėjom Domo mamos Corrola, Robkė pakeitė traukes ir išlėkėm į garažą pažiūrėt kaip Peugeot, gal bus dokumentai ir galėsim atsivaryt normaliai ant keltuvų. Parsivarėm ir plepėdami ėmėmės darbo. Pirma nuardėm viska, atjungėm nuo pavarų dėžes (šio variklio privalumas, kad kartu su dėže kelt nereikia), išsikėlėm, dar pašnekėjom, sukom galvas, kaip žmoniškai varų dėžę sutvirtint, kad galėtume ramiai sau išstumt mašiną ir įvaryt mano, kad ši atšiltų, o ir muzikos kitos užsileistume.
Kaip tarėm – taip padarėm. Puolėm ardyt patį variklį, juk reik iki smulkiausių dalių viską išardyt. Vandens pompa prikirmijus, karteris priklijuotas hermetiku, kurio padauginta, tepalo visur pilna, vožtuvai apdegę net iš viršaus. Galiausiai viskas buvo išrinkta ir paaiškėjo, kad kompresoriniams žiedams amen, nors cilindrai gražučiai. [photopress:pezo_tarpine.jpg,thumb,alignright]
Užtrukom nei daug, nei mažai 3 valandas su visais pletkais, aptarimais, mašinos stumdymais, šnekėjimais su Robkės kolegom, variklio „nubalnojimu“, iškėlimu, išrinkimu ir „bokso“ sutvarkymu :)
Buvo likęs smulkus darbelis – mano veidrodėlis. Žinoma, nepraleidau progos paklijuot „antakio“, pasikrapštyt galiniam posparnyje, kurį šiek tiek tiesiau įstačiau, nei buvo (kvaila ten logika) na ir berods viskas, baigėm darbus, atsišveitėm, Robkė užsakė dalis… Robkė patenkintas, kad greitai, sėkmingai ir smagiai viskas gavosi, aš patenkintas, kad po tiek laiko vėl prisiminiau kažką, o ir nemažai naujo sužinojau. Lauksim naujų progų, o dar laukia maniškė mašinytė, kol prisiversiu prisėst ir pabaigt tvarkyt, nors vasara turbūt laukia permainos šioje vietoje.

Tai tiek tam kartui :)

Naujas ofisas

Pagaliau! Pagaliau persikėlėme į kitas patalpas. Daugiau erdvės, modernus biuras, dideli langai, normalios maitinimo įstaigos, kondicionieriai, reguliuojami radiatoriai ir kas tik nori.

Jau kurį laiką burbėjom, kad norim naujų patalpų, nes senąsias baigėm nusiaubt ir šiaip senos patalpos labai, tiek, kad man labai patiko vieta, uždaras kiemas. Bėda ta, kad buvo problemų su parkavimu, turėjom nekokių kaimynų ir valgydavom valgykloj pas bobutę :D

Prieš Naujuosius buvo pažadėta, kad iškart po jų kraustysimės į naujas patalpas. Paskutinė diena senajame ofise nepraėjo be nuotykių – Andrius prigavo vagį. Puikus būdas „įforminti“ išsikraustymą.
Susirinkom šeštadienį ir pradėjom viska ardyti ir ruošti pervežimui. Transportavimu pasirūpino Justukas, kuris nepatingėjo paaukot savo laisvą dieną.

Taigi, dabar sėdžiu 4 aukšte prie lango, žvelgiu į Žirmūnus, Šeškinės kalvas ir džiaugiuosi dar nebaigtu įrengti ofisu.

P.S. didžioji dalis nuotraukų darytos Mariaus

[photopress:DSC08064.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC08065.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSCF3164.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSCF3165.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSCF3166.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSCF3168.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSCF3170.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSCF3180.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC08075.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC08076.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC08078.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC08080.jpg,thumb,pp_empty]

Tada ir dabar… Kalėdos, Kalėdos, Kalėdos

Gyvenimas nestovi vietoje, o užsibrėžti tikslai po trupti pasiekiami. Praėjo metai ir vėl sulaukėme Kalėdų.
Atsimeni ką pernai dovanojau? Taip, dovana buvo pagal tuometę mano situaciją – nepigi, bet ji buvo šilta ir smagi.
Kai pagalvoju, praėjo tik metai ir šiemet ta dovana man atrodo dar smagesnė, nors pažiūriu, kad labai pigiai ją pavyko sudėliot.
Ir vėl Kalėdinis dovanų vajus. Ką dovanot?
Atsiverčiu piniginę – vaizdas panašus – debetinės kortelės, nuolaidų kortelės, tik pravėrus grynųjų skyrių suprantu – viskas visai kitaip.
Tada krapštydavau metalinius litus, pirkdavau tik tai, ko labai reikia. Dabar mano akys užkliūna už stambių kupiūrų, kurios paruoštos tik ir laukia, kada bus išmainytos į laukiamus pirkinius. Net nepastebėjau, kaip pakito gyvenimo lygis. Kaip beveik kas mėnesį galiu sau leist nepigų niekutį, kurio man gal net nelabai ir reikia, bet aš jo noriu. Pagaliau matosi mano darbo vaisiai, o toliau gal bus dar geriau?
Nuklystu į parduotuves, akis sustoja ties nepaprastai gražiu papuošalu. Pasakysiu atvirai – kainos neklausiau, tiesiog paprašiau, kad paskaičiuotų ir laimingas išėjau toliau. Nesvarbu kiek sumokėjau – svarbu, kad tai gražu. Tikėkimės Jai patiks. Mamai nuperku praktiška, reikalinga dovaną. Vaikštinėju ir susimąstau – vairuoju nuosavą automobili, lepinu save ir Ją – tai pinigų švaistymas? Ai, velniop – aš juos uždirbau. Beliko maža smulkmenėle – dovanos kaina niekada neturi įtakos jos grožiui ir šilumai, kurią ji suteikia, todėl nuskubu ieškot mažų niekučių, kuriais galėčiau paįvairinti dovanas ir suteikti joms daugiau Kalėdinio žavesio.
Valio, beliko tik šventinis stalas ir laukimas.
Linksmų Jums švenčių ir tegul Jūsų dovanos nebūna banalios, tegu jos kelia šypsena veide :)

And again – Saturday!!!

[photopress:DSC07924.jpg,thumb,alignleft]Žinot kaip ten būna – ateina savaitgalis ir stogelis nučiuožia, nes visą darbo savaitę lauki, kada galėsi atsikvėpt, atsipalaiduot, pasitūsint su draugais ir netik. Kaip žinia, beveik kiekvienas mūsų savaitgalis neapsieina be gerų, nepabijokim to žodžio, „party“ ;)
Šį – planai truputi keitėsi, norai taip pat, tad truputi pasitarus buvo nuspręsta, kad trauksime dvi porelės kažkur pakartot jaukaus vakaro. Prieš geras 2 savaites (jei neklystu), toks vakaras vyko su vyno buteliu, sūriu ir kitais „pričindalais“, žvelgiant į apšviestą naktinį Vilniaus senamiestį, Užupį, Tris kryžius ir t.t.
Dabar norėjosi kitur, buvo keletas minčių, bet niekaip negalėjome apsispręsti. Pavakarieniavus priėjome vieningos nuomonės, Freimis prigriebė arbatos termosiuką, užvežėm mergaites į parduotuvę, o tuomet Trakų link.
Atvykom į Užutrakio dvarą, nuklojom turėklus žvakutėm ir po žvaigždėtų dangumi leidom šeštadienio naktį. Apie pusę pirmos atvažiavo Andrius su drauge ir kadangi visi jau buvo kiek pašalę, nusprendėme, kad jau metas būtų judėti. Su Andrium sutarėm pratęsti vakarojimą šiltai, tad parvežęs Deima pasukau su Raima centro link, kur sau jaukiai kavinukės rūsy įsitaisę gurkšnojom alų ir pletkinom :D
Grįžau jau beveik paryčiais.. Velnias, kelintas toks bemiegis savaitgalis iš eilės? Na, kuo geri mūsų baliai „Sostinėse“, kad po to miegam iki pusiaudienio :D Bet apie juos pabaigsiu rašyt, kai gausiu nuotraukas iš Ligitos ir Andriaus (velnias, kiek čia tų Andriu dabar. Ligitos Andrius, Freimos Andrius ir dar mano „viršininkas“ Andrius)

[photopress:DSC07925.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC07927.jpg,thumb,pp_empty]