drawgas

Ilgai lauktas ir planuotas savaitgalis. Nemaža grupė žmonių (na, turėjo būt daugiau. Planavom būt 16, o susirinko 14, bet čia mažas nuostolis..)
Išvažiavau iš namų anksčiau, paėmiau Marių, po to Bronių, apsipirkom, nusiėmiau iš bankomato pinigų ir pirmyn Santariškių kryptimi.
Susitikimo vieta: Molėtų plente esanti degalinė.
Tikstlas: Dažasvydis (a.k.a. PaintBall)
Liaudis: visi savi ;)
Veiksmo vieta: a velnias žino :D Kažkur miškuose už Santariškių, jei neklystu – prie Visorių.
Atvažiavome kiek per anksti, bet kas keisčiausia, Domas ne vėlavo, kaip jam įprasta, o atvažiavo anksčiau. Galvojom, kad merginos nežais, tad nei aš, nei Justas antrosios pusės neėmėm, bet taip jau nutiko, kad vietoj Domo draugo važiavo jo mergina.
More Photos

Saulė šviečia, rytas, gera nuotaika, o mes lekiam į pajūrį. Juk 4 laisvos dienos ;)
Sutapimas, kad ir vėl važiuojam su Renault? Tik šį kartą aš už vairo :P
Išjudėjom gan smagiai, kelias beveik tuščias, nedidelis srautas. Keista, bet 1.4 litro variklis visai neblogai dirba, tad iki Kauno be sponsorių, o po to ir pasigavę sponsoriu lėkėm su vėjeliu. Et, paglosto savimeile, kai praleki pro Porsche ar naujutėlaitį Honda Accord, o jie tik palydi tave nustebusiu žvilgsniu. Tiesa, tokią mažą mašinytę vairuot ne pats didžiausias malonumas, mat tenka įsitempus padirbėt jei pakyla vėjas ar lenki sunkvežimį, bet užtat važiuodami 150-170 km/h apsiėjome beveik su 180-190 litų benzinui į abi puses :P
Džiugu, kad policija nesutrugdė mum greitai pasiekti Palangos.
Taip pat puikiai sekėsi ir su pastoge – mielai mus priemė linksmas senukas. Gavom 3 vietų kambarį / butą / namuką :) Krūva privalumų – šildymas, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, fenas, lygintuvas, televizorius, indai, dušas, atskiras boileris, kad šilto vandens nepritrūktume, blastikiniai langai su roletais – jokio triukšmo iš išorės. Kiek tai galėtų kainuot – na, ne sezono metu – 65Lt para ;)
More Photos

Gyvuoja jis jau kiek daugiau nei metus (metai ir du mėnesiai apytiksliai), gal laikas pažiūrėt, iki ko priaugome?
Taigi, štai kokie skaičiukai:
Šį dienoraštį sudaro 23 kategorijos, iki šios dienos buvo parašyta 64 įrašai (neskaitant šio), kurie sulaukė 160 komentarų.
Taip pat turime daug daug nuotraukų ;)
O tiksliau:
Albumą sudaro 43 kategorijos, kuriose turime beveik 500 nuotraukų.
Google paieškos duomenys:
Paieškoje randami 177 skirtingi dienoraščio puslapiai.
Google PageRank: 4
Ir dar truputis statistikos: kasdien sulaukiu bent 35 unikalių lankytojų, parašius naują įrašą – virš 50.
Pasak Google Analytics, daugiausia sulaukiu iš Lietuvos, o jei dar tiksliau – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – didmiesčių. Taip pat nemažai lankytojų yra ir iš užsienio.

Tai bene greičiausiai parašytas romanas (ir matyt, mano greičiausiai perskaitytas).
Ši knyga išleista 1946 metais, Vemono Sullivano slapyvardžiu.
Ji buvo parašyta vos per dešimt dienų.
Asmeninė nuomonė? Asmeniškai man ji patiko, išskyrus pabaigą. Visą laiką buvo išlaikoma intriga, tačiau pabaigoje nusivažiuota. Viskas labai greit ir elementariai baigiasi. Matosi, kad ties pabaiga paskubėta.
Nors nė nežinau. Geras skaitalas, o kadangi ilgai netrunka, tai nėra jau taip ir baisu su tais nusivažiavimais.
Gal visai ir verta pasiskaityti, nors ką aš čia kalbu, štai, pateiksiu knygos anotaciją ir spręskite patys.

O štai kas rašoma knygos anotacijoje:

Knyga parašyta vos per dešimt dienų. B. Vianas susilažino, kad parašys “juodąjį” amerikietišką detektyvą, ir jam pavyko. Romanas ypač išpopuliarėjo, kai policija vieną jo egzempliorių rado žmogžudžio kambaryje.

B. Viano knyga pasižymi juodu, beveik absurdišku humoru. Amerikos realybė joje šaržuota ir niūri. Merginos “dulkinasi kaip triušiai”, o pagrindinis veikėjas Li Andersonas patiria ekstazę prievartaudamas baltąsias merginas. Taip jis keršija už nulinčiuoto savo mažojo broliuko žūtį.

Li Andersonas apsigyvena mažame miestelyje ir sugundo beveik iš nuobodulio neturinčias kur dėtis merginas. Alkoholis liejasi upėmis, vakarėliai, paleistuvystė – kone kasdien. Stilizuotame romane atskleidžiama netik keršto tema, bet ir ramiame miestelyje slypintis niekšybės lizdas.

B. Vianui nebuvo sunku mėgdžioti “juodųjų” JAV detektyvų stilių. Jis buvo vertęs tokių meistrų kaip Raymondas Chandleris ir James M. Cainas kūrybos.

Prancūzijoje buvo parduota 100 000 knygos “Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų” egzempliorių. Netrukus ji buvo uždrausta, o autoriui teko sumokėti 100 000 frankų baudą.

Darbo palyginimas su kalėjimu:

IN PRISON: You spend the majority of your time in a 10X10 cell.
AT WORK: You spend the majority of your time in an 8X8 cubicle.

IN PRISON: You get three meals a day.
AT WORK: You get a break for one meal and you have to pay for it.

IN PRISON: You get time off for good behavior.
AT WORK: You get more work for good behavior.

IN PRISON: The guard locks and unlocks all the doors for you.
AT WORK: You must often carry a security card and open all the doors for yourself.

IN PRISON: You can watch TV and play games.
AT WORK: You could get fired for watching TV and playing games.

IN PRISON: You get your own toilet.
AT WORK: You have to share the toilet with some people who pee on the seat.

IN PRISON: They allow your family and friends to visit.
AT WORK: You aren’t even supposed to speak to your family.

IN PRISON: All expenses are paid by the taxpayers with no work required.
AT WORK: you get to pay all your expenses to go to work, and they deduct taxes from your salary to pay for prisoners.

IN PRISON: You spend most of your life inside bars wanting to get out.
AT WORK: You spend most of your time wanting to get out and go inside bars.

IN PRISON: You must deal with sadistic wardens.
AT WORK: They are called managers.

Neseniai Marius savo blog’e pasidemonstravo, kokia graži jo darbo vieta, tai kodėl gi to nepadarius man? Tik aš pademonstruosiu, kokia mano darbo aplinka, o ne tik stalo vaizdą :P
Bet kas yra tas tikrasis darbo malonumas?
Ar tai, kad savaigali ramia širdimi eini kur nori, nes žinai, kad gali sau tą leisti?
O gal tai, kaip praleidi laiką su kolegom?
Ne, tai tik dalis malonumo. Kita jos dalis atsiskleidžia, kai gauni ne support (pagalba, parama), o development (kūrimo, tobulinimo užduotį.
Pamatęs savo darbo vaisius, o tuo labiau išgirdęs juos giriant, gali save viduj pagirt ir tyliai pasidžiaugt.
Na, o toliau – nuotraukytės
More Photos

Pirmadienio vakaras. Kam išeiginės, o kam, kaip visad, tenka dirbti…
Na, bet tai nesvarbu. Svarbu, kad mes išėjome pasivaikštinėt, išgert kavos, pabūt grynam ore.
Niekur neskubėdami sau žygiuojam, aplinkui beveik nieko nėra, pustuščiai takeliai, ramybė, truputis poilsio po ilgos savaitės.
Taip gera, kai tu šypsais :)
Žygiuojam visai be tikslo, atsiduriam ties tiltu į Užupį.. Netikėtai akį patraukia čia sukabintos spynos.
Ant jų puikuojasi įvairiausi užrašai:
“Nes man atrodo aš tave įsikliopinau…”
“Meilė yra ne tada, kai randi su kuo gyventi, o tada, kai randi be ko negali gyventi…”
“To love is nothing
To be loved is something
To love and be loved is everything
Jasminė”
… ir daug daug kitų. Visas apžiūrėjom, ką pavyko – perskaitėm. Daug šaunių idėjų. Ten savo įspaudą paliko poros, šeimos, meniški ir eiliniai žmogeliai. Daug gražių ir mielų, bet nemažai ir banalių.. Smagu, kad žmonės sumąstė tokį būdą pasireikšti :)

Priešingai, nei prieš tai aprašyta knyga – šią tikrai rekomenduoju perskaityti. Taip, į ja teks įsigilinti, bet verta!
Po “Stepių vilko” labai noriu perskaityti Hermann Hesse “Stiklo karoliukų žaidimas”, tačiau nusprendžiau tarp Hesse ir Hesse padaryt pertraukėlę ir pasiėmiau kitą knygą :)
Knyga ne apie prerijas, ne apie indėnus ir ne kaubojus. Knyga apie žmogaus sielos gelmes, dvasinio ir išorinio pasaulio sandūras, sielos daugialypiškumą, žmogišką ir gyvulišką jos puses. Tačiau pasako herojų, egžistuoja ne tik šios dvi pusės, siela, tai tūkstančiai tokiu būtybių, tavęs kopijų – panašių, bet kartu ir labai skirtingų. Gyvenimas, tai tarsi šachamtų partiją, kurią tu žaidi prieš tai pasirinkęs kelias figūras iš tų tūkstančių. Gali jomis manipuliuoti, pasirinkt kitas, taip keisdamas žaidimą – savo gyvenimą. Gali jį susikurt visai kitokį.
Apie “Stiklo karoliukų žaidimą” girdėjau labai gerų atsiliepimų, taip pat sakė, kad ji geresniė nei “Stepių vilkas”, tad jei taip yra, tai kokia bus ta knygą, jei ši neapsakomai patiko. Tai vat tokios nuotaikos :P

Buvau užsivertęs darbais, taip ir neparašiau apie tą knygą.
Jau senokai baigiau ją skaityt, dabar ties kita apsistojęs, bet artimiausiom dienom baigsiu skaityt ir aprašysiu trumpai.
Na, o kalbant apie šią – knyga tik kantriem žmonėm. Ji nėra pati lengviausia, bet ir ne iš labiausiai įsigilinimo reikalaujančių. Pusę knygos skaičiau su malonumu, tačiau vėliau ėmė pabosti. Tas pat per tą patį kartojasi gan dažnai. Istorija pasakojama tais laikais, kai griuvo Berlyno siena. Apie vieną, ne patį įdomiausią vaikinuką, kaip jis pats save vadindavo – “paskutinį iš besikapstančiųjų”, svajojantį apie Nobelio premiją, merginas. Tiesa, žmogelis ne tiek patvirkęs, kiek iškrypęs ir mėgėjas užsiimti “perversijomis”. Armijoj buvo nevykėlis, visi žinojo daugiau, negu jis, nors jis nuo mažens buvo pažiba mokslininkų tarpe. Dažnos kalbos apie lytinius organus labai greitai ima pabosti. Tiesa, savotiškas požiūris į to meto politinius įvykius tikrai domina, bet nuo vidurio knygos imi laukt pabaigos. O jai pasibaigus, nelieki baisiai patenkintas ar sužavėtas.
Vienu žodžiu – nerekomenduoju.

Kartais gyveni sau žmogus gyvenima, pripažįsti, kad bėgi juo, o ne žengi pasimėgaudamas ir tik akimirkai sustojęs apsidairyt – suvoki, kaip viskas keičiasi.
Kartais reikia tiek nedaug, kad suprastum, kad pasaulis sukasi.
Penktadienis… Praeita techninė apžiūra, nuplauta mašina, pavakarieniauta žvelgiant į Vilnių ir.. Norėjom gi nusifotkint :P
Tai patraukėm centro link, tačiau per sumautą Kaziuko mugę negalima buvo ten važiuot, tad teko apsukt ratą.
“Kur važiuoji?”
“Pamatysi” :P
More Photos