Šiek tiek nukrypkime į šalį. Šis slalomas kiek kitoks nei vyko Bačiūnuose. Ten buvo greituminis, tuo tarpu čia visai kas kita. Bet esmė ne tame. Svarbiausia tai, kad UG slalomas buvo puiki proga išbandyti naują patobulinimą – “rasporkę”. Metalinis, dažnai reguliuojamas skersinis, montuojamas variklio skyriuje ir sutvirtinantis priekinę važiuoklės dalį. Tokia modifikacija neleidžia amortizatoriams ir kartu ratams posūkyje krypti i vidinę ar išorinę automobilio pusę, kitaip tariant – pakietina ir sustandina amortizatorių šoninį judėjimą, kas padeda sumažinti šoninio priekio slydimo. Tiesa, avarijos atveju tai ne į naudą, mat gavus į viena ratą – daugėja šansu, kad iškryps ir kita pusė.
Žodžiu, vieną vakarą susitikom garaže ir ėmėmės darbų. Reikėjo atsukti bakelius, amortizatoriaus viršutinius varžtus, mat “rasporkė” tvirtinasi prie jų, bei prie pačio kėbulo. Žinoma, neapsiėjome be kėblumų (nukritęs varžtas, kelios klaidos darant). Na ir šiaip praleidom smagiai laiką :)

Taigi, susirinko nemažai dalyvių – tiek moterų, tiek jaunių, tiek ir vyrų. Gal kiek vėlokai nuspręsta pradėti varžybas – 12:00), bet matyt organizatoriai nesitikėjo, kad pavyks sulaukti tokio gausaus norinčiųjų dalyvauti skaičiaus. Mūsų laukė trys važiavimai po du ratus. Trasa gal ne ypač sudėtinga, tačiau pakankamai lengvai galima suklysti.
Šį kartą mūsų palaikymo komanda buvo kiek gausesnė, o ir fotografuojančių taip pat. Oras pasitaikė tikrai neblogas (o jei palyginus su Bačiūnais – nuostabus). Šį kartą atvyko pažiūrėti: Marius su Ieva, Rūta, Jarkis na ir Deima prisijungė prie Freimos (į Bačiūnus ji su mumis nevažiavo :P ).

Po poros valandų atsirado norinčių daugiau alaus, o aš svarsčiau – gal atsivežti Barį. Kaip tarėm, taip padarėm. Nuvažiavom iki parduotuvės, apsiprekinom, o tada jau pas mane, kur pasiėmiau savo gražųjį šuniuką ir grįžom atgal stebėti varžybų, nors dažnai mūsų dėmesį atitraukdavo dūkstantys – Baris ir Tina.
Tiesa, kol nepamiršau – žiemą su Andrium nusipirkom pripučiamas kameras, skirtas leistis nuo apsnigto kalno, tai vat jas aš bagažinėje vežiojuosi iki šiol. Ir kaip Jūs manot, kam aš apie tai užsiminiau? O gi todėl, kad norėjau pasiskųsti, kad jie visi iš manęs juokėsi, kai pamatė, kaip aš vargstu pūsdamas. Na, bet po to taip komfortiškai stebėjau varžybas..

Gal rezultatai ir ne patys geriausi, tačiau manau, kad pasirodė gražiai, o jau kita visa mažiausi rūpi, svarbu dalyvavimas ir leidžiamas smagus laikas kartu.

Trasoje ir už jos ribų incidentų pavyko išvengti tad ir diena puikiai praėjo.
Sveikinu visus dalyvavusius.

Taigi, atsikėlęs anksčiausiai, greit susiruošiau, atsivežiau Raimonda, o mūsų jau laukė Freima. Iškart pasukome Panevėžio autostrados link, užsibrėžėm taupumo tikslą ir pirmyn. Pakeliui stabtelėjom papusryčiauti, palenktyniavom su paukščiais.

Šiauliuose buvom pačiu laiku, Andrius jau stovėjo eilėje treniruotis. Pašnekėjom, apžiūrėjom konkurentų mašinas. Oras nebuvo toks, kokio galbūt norėjome ir tikėjomės, bet dar buvo pakenčiamas, lengvas lietus ar dulksna, o kartais tiesiog vėjas ir vienu momentu išlindusi saulutė. Varžybos vyko Bačiūnų kartodrome, trasa buvo šiek tiek šlapia, o vietomis telkšojo neblogos balos.

Kaip Andrius ir norėjo – pravažiavau treniruotę kartu su juo, pafilmavau, vėliau mestelėjau keletą komentarų. Tiesa, treniruotė ne visai nusisekė, mat į vieną posūkį įsukome per greitai ir per plačiai, o panaudojus rankini atsidūrėme ant žolės. Visgi nieko ypatingo, tačiau, kaip pasakojo Freima ir Raimonda – iš lauko atrodė baisokai.
Antrąją treniruotę važiavo Andrius su Freima, o trečiosios jau nespėjome atlikt, kadangi buvo leista važiuoti tik dar nespėjusiems susipažinti su trasa.

Buvo į ką pažiūrėti, tiek įspūdingai paruoštos mašinos, tiek ir jaunių pasirodymas, kuriame varžėsi du šioje trasoje “gimę ir užaugę” vaikai.
Laikui bėgant subjuro oras, pradėjo lyti. Gerai, kad buvome pasiėmę du termosus su arbata bei sumuštinių, taigi badu nesimarinome ir nepaisant lietaus buvo visai geras oras. Ne vieną rimtą klaidą padarė vieni favoritais laikytų vairuotojų, tačiau nuo to tik įdomiau stebėti kovą.

Rezultatai nestebino – pirmąsias vietas bendroje įskaitoje užėmė jauniai, o Andriaus tiesiog džiugino – rezultatai buvo puikūs!.

Po renginio nuvykome aplankyti Freimos giminių ir pasižvalgyti po apylinkes, o tada jau laukė kelias atgal į Vilnių, kurį įveikti nusprendėme įveikti kartu su Andrium, kad nebūtų taip liūdna važiuot.
Pakeliui nudžiugome – policija pagaliau vykdo savo funkcija – kelkraštyje stovėjo vilkikas į kurį buvo kraunamas automobilis, o policija bendravo su vairuotoju. Ne, tai ne avarija, tiesiog pilietis buvo gerokai įkaušęs.
Štai tokie įspūdžiai iš Bačiūnų greituminio slalomo III etapo. Toliau mūsų laukia tobulėjimai, technikos tobulinimas, UG slalomai.
Tiesa, iš 22 dalyvių (priekinių varomų klasėje) Andrius finišavo 13-as

Savaitėlė kupina išlaidų ir pramogų :)

Pirmadienis – po nesėkmingo mėginimo Ebay užsisakyti HP Ipaq’ą (kainą pakėlė labai aukštai ir man jau buvo neįkandamas aparačiukas) – nuvažiavau nusipirkt dėvėto Qtek 9100. PDA? Ne – Pocket PC + Phone :)
Windows Mobile 5, GPRS, Wireless, Bluetooth, Long range InfraRed, išstumiama pilna klaviatūra ir t.t.

Patogus žaisliukas, su galimybėm plėsti. O kas keisčiausia – po savaitgali atliktų testų – pusantro kart greitesnis, nei dvigubai galingesni HP Ipaq’ai. O dar paspartinus stabiliai dirba.. Žodžiu, toks išpindėjimas, kad penktadieni pasijungiau prie auto aparatūros ir visa vakarą filmai sukosi :D

Antradienis – tėvo naujutėlį Pajero varėm pas Robkę apžiūrėt ir pakeist šį bei tą. Kadangi niekaip nesisekė su juo iki šiol susitikt dėl vieno ar kito užimtumo – buvo proga atsiimt dovaną. Kadangi jis puikiai žinojo, ko dabar aš noriu – finansavo vieną iš kelių mano užgaidų. Pašnekėjom, apsižiūrėjom. Tėvas prisijuokė, kad servise mane visi pažįsta :D Ką jau padarysi – dažnai aš ten būnu (ne ne, ne savo mašinos taisyt, nors ir dėl to tenka retkarčiais).

Trečiadienis – Xenon montavimas. Robkė susidėjo ir man siųlė imt 4500K, bet aš žinoma užsispyręs ir noriu, savaip, todėl dabar sumontuoti 6000K. Taip, mažiau apšviečia, nei Robkės 4500K, ne taip ryškiai viskas matosi, bet daug geriau, nei halogenai – puikiai prietemoj ar tamsoj viskas apšviestas, o ir spalva kaip tik tokia, kokios aš norėjau :) Mini styling ir komforto priedas mašinai.

Penktadienis – išvyka su Raimonda. Tiesiog ramus vakaro praleidimas, pasivaikščiojimas, arbatos, apelsinai, bananai, sausainiai ir t.t. :)

Šeštadienis – nuo pietų lakstymas įvairiais reikalais, tame tarpe ir vizitas pas diagnostiką ir sutarimas perprogramuot įpurškimo kompą, šviesų reguliavimai ir t.t. Deja, planuotas seno džipo tvarkymas neįvyko, tačiau šovė idėja – visgi sekmadieni slalomas, kodėl nenuvažiuot su Andrium pasitreniruot. Dar truputi pasikrapštėm pas Robkę ir namo, o tada jau pakeliui į Trakus.

Tiesa, kol viska sumąstėm, kol susiruošėm – ėmė temti, o atvažiavus į vietą jau buvo gana tamsu, tad teko su ilgosiomis šviesom ieškoti padangų :D Na, bet nėra taip jau blogai, mat Freima sakė, jog atvažiuos pažiūrėti, tai ta proga paprašiau, kad žvakių nupirktų ir jiems atvykus trasa buvo perdaryta, tuo pačiu ir trajektoriją pakeitėm. Na, o tada jau ir laiko skaičiavimai, tikslai ir šiaip smagus išsidirbinėjimas :) Taip ir išvažiavom, palikdami degti kapinių žvakutes – beveik meninė instaliacija. Sekmadieni turėjome važiuot į slalomą, bet Unlimited Gear pasišiukšlino ir slalomas paskutinę minutę buvo atšauktas. Kam tada skelbti apie varžybas, jei dar neturi leidimų. Et, ką padarysi, matyt nuo HPI laikų niekas ten nepasikeitė. Laukiam Bačiūnų!

Sekmadienis – namų tvarkymas, mamos mašinos plovimas, savosios plovimas – tebūnie “sekmadienis – švaros diena” :D
Galvojau suorganizuot pikniką, bet tiek aš, tiek kiti buvo užsiėmę, tačiau vakarop susirinkom ir išlėkėm į Verkius valgyt pyragų.

Šią savaitę gal apsieisim be išlaidų, taupiai pagyvent reikia, na, o kitą reikės dėl mašinos kažką pagalvot, reikia stabdžius tvarkytis, gal ką rimtesnio susidėt, reik ruoštis gimtadienių maratonui ir t.t., o dar laukia kelios tolimos kelionės :)

“Sometimes in football you have to score goals.”