Lets meet in da club?

Šeštadienio vakaras, snukeris su Domu… Uch, fantastiškas žaidimas :) O dar su savo naujais marškinukais, tai jaučiaus kaip kokiam čempionatui pasipuošęs. Tai ką, abi pergalės beveik minimaliu taškų skirtumu? :D Vat tau ir pirmas kartas ;)
Viskas, eisiu dabar snukerio lošt – fantastika!
Važiuojam į Pavilnį, jam mašiną reik pasiimt…
Minsko plentas.. Kelias lygesnis…
„Ėj, posūkį pravažiavai“
„Juk sakiau, kad įspėtum iš anksto :P“
Žiopliai… :)
Paleidžiu prie namų, važiuoju… Skambutis.. Nežinomas numeris. Hmm, kas čia galėtų būti?
„Klausau“
„Sveikas, kokie tavo planai šiandien?“
Justas, kurio jau nemačiau nežinia kiek laiko :)
Taigi susitinkame su juo, su merginom ir lekiam i centrą. Pakeliui susiskambinam su Gabija, bet ji pradžioj sutaria prisijungt, o po to apsigalvoja, na ką gi, važiuojam kolkas 4iese.
Mašiną paliekam Rotušės aikštėj…
Mmm, kokia gera muzika..
„Mum reik staliuko, kokiem 10 žmonių“
Vos ne vos susiorganizuojam staliuką, įsitaisom.. Pokalbiai, juokas.. Nereali kompanija :) prisijungia dar du žmonės ir prasideda… Įsitaiso DJ ir visi leidžiasi į šokių aikštelę.. O dar tokios dainos… Uch..
Jei ne vienas incidentas su policija, kai teko išlėkt iš ten ir skubėt po ligonines ir policijas žmogaus ieškot – vakaras būtų buvęs geras..
Na taip, neminėsim tų faktų, kad dar du žmonės buvo dingę, tai buvo velniškai neramu, bet.. Ką padarysi.. Viskas, kaip visad klostos atvirkščiai, nei turėtų…

Naujas darbas, savaitgalis, vaikai…

[photopress:DSC06305.jpg,thumb,alignleft]Nuo ko čia man pradėt? Nuo darbo ar nuo pramogų?
Na gerai.. Pradėkime nuo darbo. Visą savaičiukę prasidarbavau naujame darbe.. Kaip ir su anuo darbu – nesiskelbsiu, koks jis, kam reikia – tie žino… Pareigos? Na, pavadinkime aptarnavimo skyriaus programuotojas (arba tiesiog support’e dirbu :) ).
Patenkintas? Taip, velniškai, tiesa dar nevadinu savęs rimtu darbuotoju, nes nė velnio dar ten nesigaudau.. Dar tenka nors kartą per diena, paklaust, kur ko ieškot, nes sistemos nepažįstamos, bet tikrai labai įdomu, nemažai įgysiu patirties manau (nors jau nemažai sužinojau).
Kolektyvas? Labai patiko ;) Kaip seniau sakydavom – respect jiem.
Tiesa, vakarais jausdavaus „neblogai“ taip, savaitgalio rytais išvis, kaip išspausta citrina, bet manau įsivažiuosiu.. Esmė tame, kad man tenka keltis 6 ryto, nes paskaitos prasideda 7:45. Tada dažniausiai nuo 9:30 būnu darbe, darbuojuos iki 12 ar 13 valandos, tuomet papietaut. Vienas iš dviejų variantų – arba kokioj kavinėj linksmai su Raimonda, arba „romantiškai“ sėdžiu Lukiškių aikštėje su Nestea ar negazuotu mineraliniu ir keletu mėsainių (na, greičiau tik forma jų, nes šiaip ten sumuštiniai su kumpiu) ir užkandžiauju :D
Toliau skaityti „Naujas darbas, savaitgalis, vaikai…“