And again – Saturday!!!

[photopress:DSC07924.jpg,thumb,alignleft]Žinot kaip ten būna – ateina savaitgalis ir stogelis nučiuožia, nes visą darbo savaitę lauki, kada galėsi atsikvėpt, atsipalaiduot, pasitūsint su draugais ir netik. Kaip žinia, beveik kiekvienas mūsų savaitgalis neapsieina be gerų, nepabijokim to žodžio, „party“ ;)
Šį – planai truputi keitėsi, norai taip pat, tad truputi pasitarus buvo nuspręsta, kad trauksime dvi porelės kažkur pakartot jaukaus vakaro. Prieš geras 2 savaites (jei neklystu), toks vakaras vyko su vyno buteliu, sūriu ir kitais „pričindalais“, žvelgiant į apšviestą naktinį Vilniaus senamiestį, Užupį, Tris kryžius ir t.t.
Dabar norėjosi kitur, buvo keletas minčių, bet niekaip negalėjome apsispręsti. Pavakarieniavus priėjome vieningos nuomonės, Freimis prigriebė arbatos termosiuką, užvežėm mergaites į parduotuvę, o tuomet Trakų link.
Atvykom į Užutrakio dvarą, nuklojom turėklus žvakutėm ir po žvaigždėtų dangumi leidom šeštadienio naktį. Apie pusę pirmos atvažiavo Andrius su drauge ir kadangi visi jau buvo kiek pašalę, nusprendėme, kad jau metas būtų judėti. Su Andrium sutarėm pratęsti vakarojimą šiltai, tad parvežęs Deima pasukau su Raima centro link, kur sau jaukiai kavinukės rūsy įsitaisę gurkšnojom alų ir pletkinom :D
Grįžau jau beveik paryčiais.. Velnias, kelintas toks bemiegis savaitgalis iš eilės? Na, kuo geri mūsų baliai „Sostinėse“, kad po to miegam iki pusiaudienio :D Bet apie juos pabaigsiu rašyt, kai gausiu nuotraukas iš Ligitos ir Andriaus (velnias, kiek čia tų Andriu dabar. Ligitos Andrius, Freimos Andrius ir dar mano „viršininkas“ Andrius)

[photopress:DSC07925.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC07927.jpg,thumb,pp_empty]

Žvejyba

[photopress:DSC07536.jpg,thumb,alignleft]Senai.. Oi senai bebuvau žvejyboje…
Metas išsitraukti meškerę ir nupūsti nuo jos dulkių sluoksnį ;)
Kaip ir viskas, ką mes su Justu planuojam – pildosi lėtai, bet pildosi. Galų gale pakėlėm savo užpakalius ir nusprendėm nuvažiuot pažvejot.
Planas chuliganas.. Nupirkau medžiotojų dešrelių, daržovių, čipsų, gėrimų, grįžęs užsidėjau naują plūdę, prisirišau auksaspalvį kabliuką, beliko tik sulaukti Justo su mergaitėm (jau pusę savaitės be mašinos… Laukiu sankabos.. Vat tau ir mano važinėjimo pasekmės. Užtat ryte naujutėlaičius originalius posparnius susimontavau).
Išlėkėm smagiai sekmadienio popietę (rytinei žvejybai jėgų nebuvo) Trakų link, o juos pravažiavę dar dūmėm apie 17km.
Toliau skaityti „Žvejyba“

Darbas, darbo vieta, bendradarbiai.. Darbas darbas darbas :P Na ir dar šis tas

[photopress:DSC06973.jpg,thumb,alignleft]Neseniai Marius savo blog’e pasidemonstravo, kokia graži jo darbo vieta, tai kodėl gi to nepadarius man? Tik aš pademonstruosiu, kokia mano darbo aplinka, o ne tik stalo vaizdą :P
Bet kas yra tas tikrasis darbo malonumas?
Ar tai, kad savaigali ramia širdimi eini kur nori, nes žinai, kad gali sau tą leisti?
O gal tai, kaip praleidi laiką su kolegom?
Ne, tai tik dalis malonumo. Kita jos dalis atsiskleidžia, kai gauni ne support (pagalba, parama), o development (kūrimo, tobulinimo užduotį.
Pamatęs savo darbo vaisius, o tuo labiau išgirdęs juos giriant, gali save viduj pagirt ir tyliai pasidžiaugt.
Na, o toliau – nuotraukytės
Toliau skaityti „Darbas, darbo vieta, bendradarbiai.. Darbas darbas darbas :P Na ir dar šis tas“

„Nes man atrodo aš tave įsikliopinau…“

Pirmadienio vakaras. Kam išeiginės, o kam, kaip visad, tenka dirbti…
Na, bet tai nesvarbu. Svarbu, kad mes išėjome pasivaikštinėt, išgert kavos, pabūt grynam ore.
Niekur neskubėdami sau žygiuojam, aplinkui beveik nieko nėra, pustuščiai takeliai, ramybė, truputis poilsio po ilgos savaitės.
Taip gera, kai tu šypsais :)
Žygiuojam visai be tikslo, atsiduriam ties tiltu į Užupį.. Netikėtai akį patraukia čia sukabintos spynos.
Ant jų puikuojasi įvairiausi užrašai:
„Nes man atrodo aš tave įsikliopinau…“
„Meilė yra ne tada, kai randi su kuo gyventi, o tada, kai randi be ko negali gyventi…“
„To love is nothing
To be loved is something
To love and be loved is everything
Jasminė“
… ir daug daug kitų. Visas apžiūrėjom, ką pavyko – perskaitėm. Daug šaunių idėjų. Ten savo įspaudą paliko poros, šeimos, meniški ir eiliniai žmogeliai. Daug gražių ir mielų, bet nemažai ir banalių.. Smagu, kad žmonės sumąstė tokį būdą pasireikšti :)

[photopress:DSC06790.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06794.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06795.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06796.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06800.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06801.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06803.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06804.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06813.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06815.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06816.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06817.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06818.jpg,thumb,pp_empty]

Koks durnius sugalvojo kelius?

Iklimpes dzipas Kaip ir kiekvieną vakarą po darbo, šį ketvirtadieni ne kitaip – lėkiau kažkur prasiblaškyt.
Na taip, planas buvo kitas.. Apsilankyt pas Domą, sutvarkyt jam internetą… Na, bet negi mes tuo apsiribosim? Kas vakar vis kažkur papramogauju, tai kuom šis kitoks? :P
Į bekelę? Žinoma, mes gi su džipu ;)
Juk kai mes kartu, ar galim kažko nesumąstyt?
Taigi, Vilniaus pakraštys, vėlus vakaras… Miškai, pievos, kemsynai, purvynai ir pelkės.. Gera muzika, juokas..
Lakstėm ir lakstėm, kaip senais gerais laikais…
Šauniai pasiardėm, tik velnias, kaip slidu.. Į kalniuką kopėm gerus 5 kartus.. Tiesa, kalniuku jį vadint sunkoka, visas kalnas ir status kaip velnias ir dar su tokiais kavailais „slenksčiais“, kai žemyn per juos leisdamasis pasvyri tiek, kad šviesos po nosim šviečia ir tu žiūri vien į žolę, o kai kyli, tai tik dangų matai.
Bet taip ir neužkilom, tad pasukom kitu keliu..
„Ten kažkur keliukas, lipam lauk ir judam iš čia?“
„Bandom“
[photopress:DSC06557.jpg,thumb,alignright]Hmm.. „Mažumėlę“ apsirikom su skaičiavimais… Kiek anksčiau reikejo sukt, kad nuliptume ant kelio, tad smagiai pakibome dugnu ant „skarduko“.. Nei pirmyn, nei atgal..
Parašau vienam žmogučiui, kad žinotų jog sveikas gyvas, tai klausia: „O tai ką dabar darysit?“
Ir ką aš į tai galiu atsakyt? Jau apie valandą laiko mėginom įvairius variantus.. Belieka tik pasakyt: „Ai va dabar sėdim, klausom drum&bass ir juokiames“.. O kas mum belieka? :D
Gal toliau net nebepasakosiu, nes žiauru.. Tik tiek pasakysiu, kad mašina visa purvais apdrabstyta, rūbai irgi, išsikapanojom po gerų 3-4 valandų ir tai su pagalba, nors ir pagalbininkui (Domo draugui) nedaug trūko, kad sankaba sudegtų. Fun..
P.S. Šiandien pradėjau skaityt Thomas Brussig romaną „Herojai kaip ir mes“. Apie ją papasakosiu, kai daugiau perskaitysiu, bet pradžia – liuks.

Naujas darbas, savaitgalis, vaikai…

[photopress:DSC06305.jpg,thumb,alignleft]Nuo ko čia man pradėt? Nuo darbo ar nuo pramogų?
Na gerai.. Pradėkime nuo darbo. Visą savaičiukę prasidarbavau naujame darbe.. Kaip ir su anuo darbu – nesiskelbsiu, koks jis, kam reikia – tie žino… Pareigos? Na, pavadinkime aptarnavimo skyriaus programuotojas (arba tiesiog support’e dirbu :) ).
Patenkintas? Taip, velniškai, tiesa dar nevadinu savęs rimtu darbuotoju, nes nė velnio dar ten nesigaudau.. Dar tenka nors kartą per diena, paklaust, kur ko ieškot, nes sistemos nepažįstamos, bet tikrai labai įdomu, nemažai įgysiu patirties manau (nors jau nemažai sužinojau).
Kolektyvas? Labai patiko ;) Kaip seniau sakydavom – respect jiem.
Tiesa, vakarais jausdavaus „neblogai“ taip, savaitgalio rytais išvis, kaip išspausta citrina, bet manau įsivažiuosiu.. Esmė tame, kad man tenka keltis 6 ryto, nes paskaitos prasideda 7:45. Tada dažniausiai nuo 9:30 būnu darbe, darbuojuos iki 12 ar 13 valandos, tuomet papietaut. Vienas iš dviejų variantų – arba kokioj kavinėj linksmai su Raimonda, arba „romantiškai“ sėdžiu Lukiškių aikštėje su Nestea ar negazuotu mineraliniu ir keletu mėsainių (na, greičiau tik forma jų, nes šiaip ten sumuštiniai su kumpiu) ir užkandžiauju :D
Toliau skaityti „Naujas darbas, savaitgalis, vaikai…“

Paišlaidaukime…

[photopress:DSC06202.jpg,thumb,alignleft] Ai vat šovė į galva tokia mintis. Jeigu aš visgi gaunu išvajotą antrąjį darbą, tai mano dienotvarkė tampa tokia: 7:45 – pirma paskaita, daugmaž paskaitos iki 11:00, taigi per 10 minučių iki darbo, darba baigiu apie 17:00, lekiu namo, kamščiai, aš 18:00 namie, o tada juk prasideda antrasis darbas iki 21:00 ~ 22:00, taigi mintis lankyti sporto klubą nuplaukia. Kur ta mano mintis? O gi ta, kad aš tiesiog nusipirkau svarmenų komplektą (vadinamųjų hantelių), o tai namie turiu tik du po 2kg, tai tokia ten ir sportas. Taigi pradžiai va šitą komplektuką nusipirkau, o poto reiks blynų prisipirkt. Visgi ar taip ar taip vakarais sportuoju truputi, tai reiktų manau po darbo dienos galutinai išsikraut.. Kodėl būtent „paišlaidaukime“? Nes vienas vienetas apie 90 litų, taigi skaičiuokime, kiek kainuos du. Žinoma pirkau su nuolaida, tai kainavo mažiau, bet vistiek.