Išvyka į gamtą su Renault klubu

[photopress:P1020964.JPG,thumb,alignleft]Taigi, po šeštadieni vykusio ralio buvo nuspręsta – važiuosime į gamtą! Susitikimo vietos – 14:30 Sporto Rūmai, 15:00 – Lukoil degalinė pakeliui, tiesa, kaip susitikome SR, taip daugiau niekas iki pat Trakų ir neprisijungė. Kaip ir įprasta, važiavome gražiai (beveik, išskyrus viena trenktą A3, kuriai pavažiavęs stogas ir maišėsi visa kelią) išsirikiavę iki pat Trakų Maximos, kur susitikome su DRNnnn ir jos draugu. Apsiprekinome, pasiėmėm šašlikynę už 17 litų, kurios dažai pirmiau nudegė, nei spėjo sušilt anglys. Sutarėm susitikt aikštelėje, pakeliui į Vievį, mat mes dar važiavome pasiimt Bario.
Truputi paklampoję mašinom per purvą, privažiavome ramią Galvės ežero vietelę, pradėjome rinkti šašlykinę, nešti maistą, tačiau užklupo lietus ir teko pasislėpti. Tiesa, visi gudročiai jau buvo susinešę alų, dLight ir kitus gėrimus į mašinas, o manieji buvo bagažinėj, tad vos aprimus lietuj puoliau į lauką jų ieškot. Merfio dėsnis – vos pasilenkus ir pradėjus kapstytis – lietus sustiprėjo ir mano ir taip ne pati didžiausia maikutė tapo kiaurai permirkus, tad teko įsėdus pasidžiaut ant vairo. Žinoma visiem buvo labai juokinga, kai aš spjovęs į lietų išlipau ir mėgavausi pavasariu ir gamta.
Pavalgėm, pagainiojom šunis ir pamatėm, jog vėl artėja lietus, tad nusprendėm, jog metas pakuotis ir judėt kažkur kitur, nes vėliau galime nebeišvažiuoti per tą keliuką.
Nuvežiau Barį namo ir visi susitikome toje pačioje aikštelėje, kur prie mūsų prisijungė Freimis su Deima.
Aprimus lietuj išėjom pašnekėt ir staiga šovė mintis – einam žaist tinklinio, tad likusią vakaro dalį pralakstėm, prašokinėjom

[photopress:P1020961.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1020962.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1020963.JPG,thumb,pp_empty]
[photopress:P1020966.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1020967.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1020968.JPG,thumb,pp_empty]
[photopress:P1020972.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1020976.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1020979.JPG,thumb,pp_empty]
[photopress:P1020981.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1020985.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1020990.JPG,thumb,pp_empty]
[photopress:P1020991.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1020996.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1020998.JPG,thumb,pp_empty]
[photopress:P1030003.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1030004.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1030005.JPG,thumb,pp_empty]
[photopress:P1030010.JPG,thumb,pp_empty] [photopress:P1030026.JPG,thumb,pp_empty]

Išvyka žiemai sugrįžus. Sniego nubalinta gamta

[photopress:P1000236.jpg,thumb,alignleft]Toks ilgas savaitgalis. Gera pailsėti nuo darbo, nuo kasdienybės, pasinerti į pramogas ar tiesiog ramų filmų žiūrėjimą su brangiąja, susitikt su draugais, nusiaubti miestą, aplankyt giminaičius, pažaist su mylimu šuniuku. Toks trumpas laiko tarpas, bet tiek visko nuveikta.

Buvo priešpaskutinis laisvas vakaras. Dar viena nerūpestinga diena ir vėl metas pasinert į darbų rutiną. Reikėjo plano. Minties, kaip paįvairint ir praturtint poilsį. Nutarėm – važiuosim į gamtą. Dauguma apylinkių jau išmaišytos, tačiau nusprendėm, kad toli nekeliausim ir apsiribojom Velnio duobe Aukštadvaryje. Tikėjomės, kad mus pasitiks geras oras ryte, o sniegas nenutirps ir nebus purvynų, o gamta bus pasidabinus gražia balta skraiste..

Toliau skaityti „Išvyka žiemai sugrįžus. Sniego nubalinta gamta“