Unlimited Gear slalomo V etapas – fotoreportažas

[photopress:Picture_412.jpg,thumb,alignleft]Kovo 9d. – vėl ankstyvas rytas, kai reikia judintis, ruoštis – mūsų vėl laukia slalomas. Sutarta buvo taip, kad aš važiuosiu su savo mašina, paimsiu iš garažo domkratą, kad galėtume sukeisti ratus ir paėmęs Raimuką atlėksiu į trasą. Tiesa, dar planavome kept šašlykus, tai reikėjo šiek tiek apsiprekinti. Nusprendėme, kad vietoj vienkartinės šašlykinės, kaip buvo planuota, geriau pasiimsime normalią. Freima su Deima turėjo važiuoti atskirai, kad jiems netektų taip anksti keltis, mat aš norėjau būt anksčiau ir padėt Andriui susitvarkyt su ratais.
Deja, bet viskas pasisuko kitaip – Freimai įvažiavo į šoną, tad aš iškart pareiškiau, kad atlėksiu pažiūrėt ir jų paimti. Žinoma, tokia netikėta įvykių tvarka sugaišino mus ir Andrius pasikeitė ratus iki man atvažiuojant.

Toliau skaityti „Unlimited Gear slalomo V etapas – fotoreportažas“

Žiemos slalomo III etapas Bačiūnuose – fotoreportažas

[photopress:DSC08266.JPG,thumb,alignleft]Kovo 2 diena – sekmadienis. Sunkus rytas. Ne veltui jis toks sunkus, mat kelionės planavimas, bei apsipirkimas jai vyko vėlai naktį ir grįžom namo po pirmos valandos, o ryte teko keltis labai anksti, mat norėjome spėti į treniruotes, o ir Andrius paskambinęs to paprašė.

[photopress:DSC08281.JPG,thumb,alignright]Taigi, atsikėlęs anksčiausiai, greit susiruošiau, atsivežiau Raimonda, o mūsų jau laukė Freima. Iškart pasukome Panevėžio autostrados link, užsibrėžėm taupumo tikslą ir pirmyn. Pakeliui stabtelėjom papusryčiauti, palenktyniavom su paukščiais.

Šiauliuose buvom pačiu laiku, Andrius jau stovėjo eilėje treniruotis. Pašnekėjom, apžiūrėjom konkurentų mašinas. Oras nebuvo toks, kokio galbūt norėjome ir tikėjomės, bet dar buvo pakenčiamas, lengvas lietus ar dulksna, o kartais tiesiog vėjas ir vienu momentu išlindusi saulutė. Varžybos vyko Bačiūnų kartodrome, trasa buvo šiek tiek šlapia, o vietomis telkšojo neblogos balos.

Toliau skaityti „Žiemos slalomo III etapas Bačiūnuose – fotoreportažas“

Veržliaraktis

[photopress:275px_Impact_wrench_01.jpg,thumb,alignleft]

Savaitgalis ne iš „spalvingųjų“, bet nieko negaliu pasakyti blogo apie jį. Kaip tik daug naudos ir žinių, o ir seniai primirštų dalykų.

Penktadieni sutariau su Robke, kad paruoš Andrių slalomui šiek tiek darbo metu, o po darbo aš užvažiuosiu savo pažiūrėt ABS’ų. Viskas pavyko puikiai, GSI aušinimas sutvarkytas, o aš likau laukti, ką pavyks sutart su diagnostiku. Sutarėm, kad užvažiuosiu šeštadieni apie pietus tad grįžau pas Robke pažiūrėt, ką jis daro.
Namo važiavom atskirom mašinom, bet kartu :D Parduotuvė, degalinė, kiemas… Dar kieme papliurpėm pusvalandi ir pažadėjau, kad padėsiu išrinkt Peugeot’o variklį. Oi seniai teko šiame malonume dalyvaut. Gal prieš kokius gerus 8-9 metus. Taigi, nusprendėm, kad šeštadieni padarom Rover 75 išmetimą, jei pavyks – Corrola’os stabilizatoriaus traukes ir jamam Peugeot, o kol jį ardom – mano veidrodėlis džiūsta.

Šeštadieni apie pietus nulėkėm, tačiau pavyko susitvarkyt tik su Roveriu, Corrola dar laukė savo laiko, na, o aš vėliau nusprendžiau, kad jei jau nepradedam šiandien, tai lėksiu miestan dar. Pasistengiau šeštadienį praleist ramiai, anksti nueit miegot. Viskas pavyko puikiai.

Sekmadienis. Keliuosi 9-ta – reik nuplaut mamos Yaris’a, aptikrint, kokia viso ko būklę. Pasivažinėju, visgi smagus mašiniukas :) Tiesa, šeštadieni pritariau, kad Andrius nerizikuotų dalyvaut slalome, kai po treniruotės granata pradėjo dirbti ant ribos ir sutarėm, kad po poros savaičių išsinuomosim tą trasą ir važiuosim normaliai pasitreniruoti.
Žodžiu, grįžau, papusryčiavau antrą kartą, pažiūrėjau keletą parsiųstų laidų ir pasuko Robkė, kad tuoj baigs ruoštis ir leisis žemyn – liuks – judame.

Nulėkėm į servisą, apžiūrėjom Domo mamos Corrola, Robkė pakeitė traukes ir išlėkėm į garažą pažiūrėt kaip Peugeot, gal bus dokumentai ir galėsim atsivaryt normaliai ant keltuvų. Parsivarėm ir plepėdami ėmėmės darbo. Pirma nuardėm viska, atjungėm nuo pavarų dėžes (šio variklio privalumas, kad kartu su dėže kelt nereikia), išsikėlėm, dar pašnekėjom, sukom galvas, kaip žmoniškai varų dėžę sutvirtint, kad galėtume ramiai sau išstumt mašiną ir įvaryt mano, kad ši atšiltų, o ir muzikos kitos užsileistume.
Kaip tarėm – taip padarėm. Puolėm ardyt patį variklį, juk reik iki smulkiausių dalių viską išardyt. Vandens pompa prikirmijus, karteris priklijuotas hermetiku, kurio padauginta, tepalo visur pilna, vožtuvai apdegę net iš viršaus. Galiausiai viskas buvo išrinkta ir paaiškėjo, kad kompresoriniams žiedams amen, nors cilindrai gražučiai. [photopress:pezo_tarpine.jpg,thumb,alignright]
Užtrukom nei daug, nei mažai 3 valandas su visais pletkais, aptarimais, mašinos stumdymais, šnekėjimais su Robkės kolegom, variklio „nubalnojimu“, iškėlimu, išrinkimu ir „bokso“ sutvarkymu :)
Buvo likęs smulkus darbelis – mano veidrodėlis. Žinoma, nepraleidau progos paklijuot „antakio“, pasikrapštyt galiniam posparnyje, kurį šiek tiek tiesiau įstačiau, nei buvo (kvaila ten logika) na ir berods viskas, baigėm darbus, atsišveitėm, Robkė užsakė dalis… Robkė patenkintas, kad greitai, sėkmingai ir smagiai viskas gavosi, aš patenkintas, kad po tiek laiko vėl prisiminiau kažką, o ir nemažai naujo sužinojau. Lauksim naujų progų, o dar laukia maniškė mašinytė, kol prisiversiu prisėst ir pabaigt tvarkyt, nors vasara turbūt laukia permainos šioje vietoje.

Tai tiek tam kartui :)