Thomas Brussig – Herojai kaip ir mes

[photopress:DSC06557.jpg,thumb,alignleft] Buvau užsivertęs darbais, taip ir neparašiau apie tą knygą.
Jau senokai baigiau ją skaityt, dabar ties kita apsistojęs, bet artimiausiom dienom baigsiu skaityt ir aprašysiu trumpai.
Na, o kalbant apie šią – knyga tik kantriem žmonėm. Ji nėra pati lengviausia, bet ir ne iš labiausiai įsigilinimo reikalaujančių. Pusę knygos skaičiau su malonumu, tačiau vėliau ėmė pabosti. Tas pat per tą patį kartojasi gan dažnai. Istorija pasakojama tais laikais, kai griuvo Berlyno siena. Apie vieną, ne patį įdomiausią vaikinuką, kaip jis pats save vadindavo – „paskutinį iš besikapstančiųjų“, svajojantį apie Nobelio premiją, merginas. Tiesa, žmogelis ne tiek patvirkęs, kiek iškrypęs ir mėgėjas užsiimti „perversijomis“. Armijoj buvo nevykėlis, visi žinojo daugiau, negu jis, nors jis nuo mažens buvo pažiba mokslininkų tarpe. Dažnos kalbos apie lytinius organus labai greitai ima pabosti. Tiesa, savotiškas požiūris į to meto politinius įvykius tikrai domina, bet nuo vidurio knygos imi laukt pabaigos. O jai pasibaigus, nelieki baisiai patenkintas ar sužavėtas.
Vienu žodžiu – nerekomenduoju.