Boris Vian – Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų

[photopress:DSC06820.jpg,thumb,alignleft]Tai bene greičiausiai parašytas romanas (ir matyt, mano greičiausiai perskaitytas).
Ši knyga išleista 1946 metais, Vemono Sullivano slapyvardžiu.
Ji buvo parašyta vos per dešimt dienų.
Asmeninė nuomonė? Asmeniškai man ji patiko, išskyrus pabaigą. Visą laiką buvo išlaikoma intriga, tačiau pabaigoje nusivažiuota. Viskas labai greit ir elementariai baigiasi. Matosi, kad ties pabaiga paskubėta.
Nors nė nežinau. Geras skaitalas, o kadangi ilgai netrunka, tai nėra jau taip ir baisu su tais nusivažiavimais.
Gal visai ir verta pasiskaityti, nors ką aš čia kalbu, štai, pateiksiu knygos anotaciją ir spręskite patys.

O štai kas rašoma knygos anotacijoje:

Knyga parašyta vos per dešimt dienų. B. Vianas susilažino, kad parašys „juodąjį“ amerikietišką detektyvą, ir jam pavyko. Romanas ypač išpopuliarėjo, kai policija vieną jo egzempliorių rado žmogžudžio kambaryje.

B. Viano knyga pasižymi juodu, beveik absurdišku humoru. Amerikos realybė joje šaržuota ir niūri. Merginos „dulkinasi kaip triušiai“, o pagrindinis veikėjas Li Andersonas patiria ekstazę prievartaudamas baltąsias merginas. Taip jis keršija už nulinčiuoto savo mažojo broliuko žūtį.

Li Andersonas apsigyvena mažame miestelyje ir sugundo beveik iš nuobodulio neturinčias kur dėtis merginas. Alkoholis liejasi upėmis, vakarėliai, paleistuvystė – kone kasdien. Stilizuotame romane atskleidžiama netik keršto tema, bet ir ramiame miestelyje slypintis niekšybės lizdas.

B. Vianui nebuvo sunku mėgdžioti „juodųjų“ JAV detektyvų stilių. Jis buvo vertęs tokių meistrų kaip Raymondas Chandleris ir James M. Cainas kūrybos.

Prancūzijoje buvo parduota 100 000 knygos „Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų“ egzempliorių. Netrukus ji buvo uždrausta, o autoriui teko sumokėti 100 000 frankų baudą.

Hermann Hesse – Stepių Vilkas

[photopress:DSC06777.jpg,thumb,alignleft]Priešingai, nei prieš tai aprašyta knyga – šią tikrai rekomenduoju perskaityti. Taip, į ja teks įsigilinti, bet verta!
Po „Stepių vilko“ labai noriu perskaityti Hermann Hesse „Stiklo karoliukų žaidimas“, tačiau nusprendžiau tarp Hesse ir Hesse padaryt pertraukėlę ir pasiėmiau kitą knygą :)
Knyga ne apie prerijas, ne apie indėnus ir ne kaubojus. Knyga apie žmogaus sielos gelmes, dvasinio ir išorinio pasaulio sandūras, sielos daugialypiškumą, žmogišką ir gyvulišką jos puses. Tačiau pasako herojų, egžistuoja ne tik šios dvi pusės, siela, tai tūkstančiai tokiu būtybių, tavęs kopijų – panašių, bet kartu ir labai skirtingų. Gyvenimas, tai tarsi šachamtų partiją, kurią tu žaidi prieš tai pasirinkęs kelias figūras iš tų tūkstančių. Gali jomis manipuliuoti, pasirinkt kitas, taip keisdamas žaidimą – savo gyvenimą. Gali jį susikurt visai kitokį.
Apie „Stiklo karoliukų žaidimą“ girdėjau labai gerų atsiliepimų, taip pat sakė, kad ji geresniė nei „Stepių vilkas“, tad jei taip yra, tai kokia bus ta knygą, jei ši neapsakomai patiko. Tai vat tokios nuotaikos :P

Heroinas?

[photopress:DSC06360.jpg,thumb,alignleft]Kiek jau laiko aš nelaikiau geros knygos rankose?
Laiko nebuvo?
Ūpo?
Nežinau.. Gal tiesiog neužmatydavau tokios knygos, kuri mane iškart galėtų sudominti..
Vienam žmogučiui pažadėjau paskolint knygą, pradėjau jos ieškot ir..
.. suradau kitą knygą.. Senai pirktą, neskaitytą.. Velnias, kaip aš ją galėjau pamiršt?
Ak, tiesa, juk tuo metu skaičiau „Skrydis virš gegutės lizdo“, o pirkau jas kartu, tik prioritetus sudeliojau kitaip..
Kiek jau laiko prabėgo, reikia griebt knygą į rankas..
Vat tau ir atsitiktinumas, atrodo nėra, nėra, o vat še tau..
Taip, pamiršau paminėt, tai Melvin Burgess „Heroinas“, o čia autoriaus žodis:

“ Šios knygos veiksmas vyksta devintojo dešimtmečio pirmosios pusės Bristolio mieste, kur tuo metu aš pats gyvenau. Visi svarbiausi įvykiai yra nutikę. Tokių nutikimų pasitaiko ir šiandien, neabejoju, jog bus ir ateityje. Daug ką regėjau savo akimis, dar daugiau teko išgirsti. Na, o dėl knygos veikėjų – vieni yra gryna išmonė, kiti turi prototipus realiame gyvenime, dar kitus sukūriau suteikdamas jiems kai kurių pažįstamų žmonių bruožų. Vienintelis neišgalvotas personažas yra Ričardas, vienas mieliausių ir keisčiausių mano kada nors sutiktų žmonių, kurio nebepasieks nei pagyrimai, nei pasmerkimas.
Tai nėra dokumentinė knyga ar tikrais faktais paremta istorija. Tačiau kiekvienas žodis teisingas.“