Tada ir dabar… Kalėdos, Kalėdos, Kalėdos

Gyvenimas nestovi vietoje, o užsibrėžti tikslai po trupti pasiekiami. Praėjo metai ir vėl sulaukėme Kalėdų.
Atsimeni ką pernai dovanojau? Taip, dovana buvo pagal tuometę mano situaciją – nepigi, bet ji buvo šilta ir smagi.
Kai pagalvoju, praėjo tik metai ir šiemet ta dovana man atrodo dar smagesnė, nors pažiūriu, kad labai pigiai ją pavyko sudėliot.
Ir vėl Kalėdinis dovanų vajus. Ką dovanot?
Atsiverčiu piniginę – vaizdas panašus – debetinės kortelės, nuolaidų kortelės, tik pravėrus grynųjų skyrių suprantu – viskas visai kitaip.
Tada krapštydavau metalinius litus, pirkdavau tik tai, ko labai reikia. Dabar mano akys užkliūna už stambių kupiūrų, kurios paruoštos tik ir laukia, kada bus išmainytos į laukiamus pirkinius. Net nepastebėjau, kaip pakito gyvenimo lygis. Kaip beveik kas mėnesį galiu sau leist nepigų niekutį, kurio man gal net nelabai ir reikia, bet aš jo noriu. Pagaliau matosi mano darbo vaisiai, o toliau gal bus dar geriau?
Nuklystu į parduotuves, akis sustoja ties nepaprastai gražiu papuošalu. Pasakysiu atvirai – kainos neklausiau, tiesiog paprašiau, kad paskaičiuotų ir laimingas išėjau toliau. Nesvarbu kiek sumokėjau – svarbu, kad tai gražu. Tikėkimės Jai patiks. Mamai nuperku praktiška, reikalinga dovaną. Vaikštinėju ir susimąstau – vairuoju nuosavą automobili, lepinu save ir Ją – tai pinigų švaistymas? Ai, velniop – aš juos uždirbau. Beliko maža smulkmenėle – dovanos kaina niekada neturi įtakos jos grožiui ir šilumai, kurią ji suteikia, todėl nuskubu ieškot mažų niekučių, kuriais galėčiau paįvairinti dovanas ir suteikti joms daugiau Kalėdinio žavesio.
Valio, beliko tik šventinis stalas ir laukimas.
Linksmų Jums švenčių ir tegul Jūsų dovanos nebūna banalios, tegu jos kelia šypsena veide :)