Boris Vian – Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų

[photopress:DSC06820.jpg,thumb,alignleft]Tai bene greičiausiai parašytas romanas (ir matyt, mano greičiausiai perskaitytas).
Ši knyga išleista 1946 metais, Vemono Sullivano slapyvardžiu.
Ji buvo parašyta vos per dešimt dienų.
Asmeninė nuomonė? Asmeniškai man ji patiko, išskyrus pabaigą. Visą laiką buvo išlaikoma intriga, tačiau pabaigoje nusivažiuota. Viskas labai greit ir elementariai baigiasi. Matosi, kad ties pabaiga paskubėta.
Nors nė nežinau. Geras skaitalas, o kadangi ilgai netrunka, tai nėra jau taip ir baisu su tais nusivažiavimais.
Gal visai ir verta pasiskaityti, nors ką aš čia kalbu, štai, pateiksiu knygos anotaciją ir spręskite patys.

O štai kas rašoma knygos anotacijoje:

Knyga parašyta vos per dešimt dienų. B. Vianas susilažino, kad parašys „juodąjį“ amerikietišką detektyvą, ir jam pavyko. Romanas ypač išpopuliarėjo, kai policija vieną jo egzempliorių rado žmogžudžio kambaryje.

B. Viano knyga pasižymi juodu, beveik absurdišku humoru. Amerikos realybė joje šaržuota ir niūri. Merginos „dulkinasi kaip triušiai“, o pagrindinis veikėjas Li Andersonas patiria ekstazę prievartaudamas baltąsias merginas. Taip jis keršija už nulinčiuoto savo mažojo broliuko žūtį.

Li Andersonas apsigyvena mažame miestelyje ir sugundo beveik iš nuobodulio neturinčias kur dėtis merginas. Alkoholis liejasi upėmis, vakarėliai, paleistuvystė – kone kasdien. Stilizuotame romane atskleidžiama netik keršto tema, bet ir ramiame miestelyje slypintis niekšybės lizdas.

B. Vianui nebuvo sunku mėgdžioti „juodųjų“ JAV detektyvų stilių. Jis buvo vertęs tokių meistrų kaip Raymondas Chandleris ir James M. Cainas kūrybos.

Prancūzijoje buvo parduota 100 000 knygos „Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų“ egzempliorių. Netrukus ji buvo uždrausta, o autoriui teko sumokėti 100 000 frankų baudą.

Thomas Brussig – Herojai kaip ir mes

[photopress:DSC06557.jpg,thumb,alignleft] Buvau užsivertęs darbais, taip ir neparašiau apie tą knygą.
Jau senokai baigiau ją skaityt, dabar ties kita apsistojęs, bet artimiausiom dienom baigsiu skaityt ir aprašysiu trumpai.
Na, o kalbant apie šią – knyga tik kantriem žmonėm. Ji nėra pati lengviausia, bet ir ne iš labiausiai įsigilinimo reikalaujančių. Pusę knygos skaičiau su malonumu, tačiau vėliau ėmė pabosti. Tas pat per tą patį kartojasi gan dažnai. Istorija pasakojama tais laikais, kai griuvo Berlyno siena. Apie vieną, ne patį įdomiausią vaikinuką, kaip jis pats save vadindavo – „paskutinį iš besikapstančiųjų“, svajojantį apie Nobelio premiją, merginas. Tiesa, žmogelis ne tiek patvirkęs, kiek iškrypęs ir mėgėjas užsiimti „perversijomis“. Armijoj buvo nevykėlis, visi žinojo daugiau, negu jis, nors jis nuo mažens buvo pažiba mokslininkų tarpe. Dažnos kalbos apie lytinius organus labai greitai ima pabosti. Tiesa, savotiškas požiūris į to meto politinius įvykius tikrai domina, bet nuo vidurio knygos imi laukt pabaigos. O jai pasibaigus, nelieki baisiai patenkintas ar sužavėtas.
Vienu žodžiu – nerekomenduoju.

Naujas darbas, savaitgalis, vaikai…

[photopress:DSC06305.jpg,thumb,alignleft]Nuo ko čia man pradėt? Nuo darbo ar nuo pramogų?
Na gerai.. Pradėkime nuo darbo. Visą savaičiukę prasidarbavau naujame darbe.. Kaip ir su anuo darbu – nesiskelbsiu, koks jis, kam reikia – tie žino… Pareigos? Na, pavadinkime aptarnavimo skyriaus programuotojas (arba tiesiog support’e dirbu :) ).
Patenkintas? Taip, velniškai, tiesa dar nevadinu savęs rimtu darbuotoju, nes nė velnio dar ten nesigaudau.. Dar tenka nors kartą per diena, paklaust, kur ko ieškot, nes sistemos nepažįstamos, bet tikrai labai įdomu, nemažai įgysiu patirties manau (nors jau nemažai sužinojau).
Kolektyvas? Labai patiko ;) Kaip seniau sakydavom – respect jiem.
Tiesa, vakarais jausdavaus „neblogai“ taip, savaitgalio rytais išvis, kaip išspausta citrina, bet manau įsivažiuosiu.. Esmė tame, kad man tenka keltis 6 ryto, nes paskaitos prasideda 7:45. Tada dažniausiai nuo 9:30 būnu darbe, darbuojuos iki 12 ar 13 valandos, tuomet papietaut. Vienas iš dviejų variantų – arba kokioj kavinėj linksmai su Raimonda, arba „romantiškai“ sėdžiu Lukiškių aikštėje su Nestea ar negazuotu mineraliniu ir keletu mėsainių (na, greičiau tik forma jų, nes šiaip ten sumuštiniai su kumpiu) ir užkandžiauju :D
Toliau skaityti „Naujas darbas, savaitgalis, vaikai…“

Sudužusių širdžių klubas? Ar būna vaikinas ir mergina tik draugai?

  • Du vakarai praleisti su vienu žmogumi, ar tai jau draugystė?
  • Jei du, panašaus, bet kartu ir skirtingo likimo žmonės nesimatę porą metų išeina prablaškyt savo niūrių, liudnų ir slegiančių dienų, tai jau kažka reiškia?
  • Jei gatve eina vaikinas ir mergina, ar jie pora?
  • Jei vaikinas laiko merginą už rankos, nes ši bijo, ar tai jau kažkas?
  • Jei jiedu sėdi šalia (per gerą metrą viens nuo kito) besileidžiant saulei, labai gražioj vietoj, kur atsiveria romantiškas vaizdas, ar tai vėl kažką reiškia?

Ech žmonės, na nebūkit jūs tokie avigalviai. Jei šie du jaunuoliai 14 metų vienas kitą pažįsta, tai manau jie jau būtų spėję ir padraugaut ir ką tik nori prisiveikt. Vaikinas ir mergina gali būt puikūs draugai, be jokių pašalinių minčių :P Ir nereik sakyt, kad „iš didelės draugystės išsivysto meilė“, tokių net minčių nėra :P O jei ir bus kada lemta išsivystit, tai tikrai visi ir sužinosit, nieks čia nežada slėpti.
Taigi viskas! Gana! Ne, mes tik labai geri draugai. Broliukas ir sesutė :P Tuo ši diskusija ir baigiama. Ir nustokit apie tai sukt galvas. Nebuvom prieš trejus metus (mes tik kvailinom jus mokykloj :P ), neesam ir dabar susitike. Abu savo širdyse nešiojam kitus žmones, kurie iš ten niekaip nepasitraukia. Gana :P Supratot? Malonu…
Ačiū tau, sesute, už ramų, „protingą“ :D ir juokingą vakarą ;)

O toliau – nuotraukos:

[photopress:DSC06204.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06206.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06207.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06208.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06209.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06214.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06216.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:trakai_002.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:trakai_003.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:trakai_006.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:trakai_009.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:trakai_013.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:trakai_015.jpg,thumb,pp_empty]