Ar pameni, kaip atėjome čia pirmą kartą?

Kartais gyveni sau žmogus gyvenima, pripažįsti, kad bėgi juo, o ne žengi pasimėgaudamas ir tik akimirkai sustojęs apsidairyt – suvoki, kaip viskas keičiasi.
Kartais reikia tiek nedaug, kad suprastum, kad pasaulis sukasi.
Penktadienis… Praeita techninė apžiūra, nuplauta mašina, pavakarieniauta žvelgiant į Vilnių ir.. Norėjom gi nusifotkint :P
Tai patraukėm centro link, tačiau per sumautą Kaziuko mugę negalima buvo ten važiuot, tad teko apsukt ratą.
„Kur važiuoji?“
„Pamatysi“ :P
Toliau skaityti „Ar pameni, kaip atėjome čia pirmą kartą?“

Tavo gimtadienis… Life starts at night

Jubiliejus.
Žinau, tau nepatinka tas skaičius, bet priprasi. Juk svarbiausia – ne kiek tau, o koks tu esi.
Niekas nepasikeitė, likai tokia pat – maža, miela, nuoširdi ir atvira mergytė :*
Gimtadienis, tai tokia diena, kai neturi galvoti „vaje, pasenau“, turi atsigręžti ir prisimint, kiek visko buvo ir kiek dar visko laukia. Tai tokia diena, kai pamiršti viska aplink ir mėgaujies šia akimirka, kai gali sau leisti viską.

Vakarienė „Vandens Malūne“. Šiltai, jaukiai, skaniai, romantiškai ir su daug daug juoko. Taip, nepavyko aną kartą, tačiau šį kartą atsigriebėm.
Temsta…
Pasivaiksčiojimas po sutemusį, apledėjusį Belmonto parką. Kriokliai virtę ledais, šviesų žaismas, truputi šąlančios kojos, girgždantis ir siūbuojantis lieptas..
Važiuojam lėtai, niekur neskubam… Mindaugo Maxima – visą parą! :) Pasiėmėm atsigert ir.. ir mum buvo likę 15 minučių..
Taigi atskubėjom, iškart radom vietos mašinai.. Parbėgom bilietukų ir pirmyn! Apie ką aš čia? Ai, ėjom į vėlyvąjį „Tamsos Baikeris“ seansa. Nieko perdaug ypatingo, tiek, kad efektai gražūs ir Cage’as.
Po visko nulėkėm apsiprekint ir… į Trakus. Pasivaiksčiojimas po juos 2 valandą nakties. Tamsa, tyla ir ramybė. Na o po viso šiko mūsų laukė juokas ir linksmybės, graži, sena muzika ir taip toliau :)
Masažas su gardžiai kvepiančiu aliejum, visiškas atsipalaidavimas, karštis ir vėsa – viskas drauge, ko dar gali reikėti? :*

[photopress:DSC06763.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06764.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06765.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06768.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06769.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06770.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06771.jpg,thumb,pp_empty]

Paišsidirbinėkime?

[photopress:DSC06470.jpg,thumb,alignleft] Penktadienis – savaitgalio pradžia. Metas pailsėt po darbų…
Rytas – važiuojam keist padangų. Šlapia ir slidu, ot velnias, gerai slysta, sustoju tik vidury sankryžos, gerai, kad čia tik pėsčiųjų perėja.
„Laba diena, norėčiau padangas pasikeist, užsirašęs 12:30, bet gal kaipnors prasuksit dabar, nes skubu į darbą labai, rimtų darbų ant nosies kybo?“
„Deja, nėra vietų, atvažiuokite 12:30“
„Pala, jūs su ta raudona?“
„Taip“
„A, tada po Golf’o įvažiuokit, tuoj padarysim“.
Šaunu, greit prasisuksiu, laukia šiek tiek darbelio…
Toliau skaityti „Paišsidirbinėkime?“