Ech, pardaviau

Praėjo jau savaitė, susikaupiau parašyt apie tai.
O viskas buvo taip..
Ėjo laikas, norėjosi kažko daugiau, nei nei turėjau, tuo labiau, kad tai, ką turėjau buvo ne pačios geriausios būklės ir ne dėl mano kaltės. Taip, aš čia apie savo automobilį. Nusprendžiau, kad metas ją visgi parduoti. Susitaikiau su mintimi, kad ir kaip to iš dalies nenorėčiau, atsirinkau nuotraukas, įdėjau skelbimą į Autogidą ir sekdamas Pociaus pavyzdžiu parašiau įrašą tinklaraštyje, tikėdamasis, jog tai man padės planą įgyvendinti greičiau, mat visi tik ir juokėsi, kad pražilsiu, kol Renault parduosiu. Tiesa, patingėjau sudėt nuotraukas prie įrašo ir jis nepasiekė viešumos mat praėjus dienai po skelbimo patalpinimo jau susitikau su pirmaisiais klientais iš Kauno. Tiesa, nieko tikslaus tada ir nesutarėm, dar po poros dienų susitikau su kitu žmogumi, su kuriuo po ilgų derybų viskas kuo puikiausiai susiklostė ir prabėgus vos keturioms dienoms aš jau buvau pėstysis.
Gaila buvo matyt, kaip ji nuvažiuoja, bet geriau dabar, nei vėliau, kai nebebūčiau surinkęs jos iš gabalų :D
Prasidėjo sunkesnis etapas – susirasti kažką kito, o kol kas išsivariau iš garažo savo gerąjį „ekonomiškąjį“ Mercedes-Benz..
Šeštadieni manęs laukia Utenos automobilių turgus..