And again – Saturday!!!

[photopress:DSC07924.jpg,thumb,alignleft]Žinot kaip ten būna – ateina savaitgalis ir stogelis nučiuožia, nes visą darbo savaitę lauki, kada galėsi atsikvėpt, atsipalaiduot, pasitūsint su draugais ir netik. Kaip žinia, beveik kiekvienas mūsų savaitgalis neapsieina be gerų, nepabijokim to žodžio, „party“ ;)
Šį – planai truputi keitėsi, norai taip pat, tad truputi pasitarus buvo nuspręsta, kad trauksime dvi porelės kažkur pakartot jaukaus vakaro. Prieš geras 2 savaites (jei neklystu), toks vakaras vyko su vyno buteliu, sūriu ir kitais „pričindalais“, žvelgiant į apšviestą naktinį Vilniaus senamiestį, Užupį, Tris kryžius ir t.t.
Dabar norėjosi kitur, buvo keletas minčių, bet niekaip negalėjome apsispręsti. Pavakarieniavus priėjome vieningos nuomonės, Freimis prigriebė arbatos termosiuką, užvežėm mergaites į parduotuvę, o tuomet Trakų link.
Atvykom į Užutrakio dvarą, nuklojom turėklus žvakutėm ir po žvaigždėtų dangumi leidom šeštadienio naktį. Apie pusę pirmos atvažiavo Andrius su drauge ir kadangi visi jau buvo kiek pašalę, nusprendėme, kad jau metas būtų judėti. Su Andrium sutarėm pratęsti vakarojimą šiltai, tad parvežęs Deima pasukau su Raima centro link, kur sau jaukiai kavinukės rūsy įsitaisę gurkšnojom alų ir pletkinom :D
Grįžau jau beveik paryčiais.. Velnias, kelintas toks bemiegis savaitgalis iš eilės? Na, kuo geri mūsų baliai „Sostinėse“, kad po to miegam iki pusiaudienio :D Bet apie juos pabaigsiu rašyt, kai gausiu nuotraukas iš Ligitos ir Andriaus (velnias, kiek čia tų Andriu dabar. Ligitos Andrius, Freimos Andrius ir dar mano „viršininkas“ Andrius)

[photopress:DSC07925.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC07927.jpg,thumb,pp_empty]

„Nes man atrodo aš tave įsikliopinau…“

Pirmadienio vakaras. Kam išeiginės, o kam, kaip visad, tenka dirbti…
Na, bet tai nesvarbu. Svarbu, kad mes išėjome pasivaikštinėt, išgert kavos, pabūt grynam ore.
Niekur neskubėdami sau žygiuojam, aplinkui beveik nieko nėra, pustuščiai takeliai, ramybė, truputis poilsio po ilgos savaitės.
Taip gera, kai tu šypsais :)
Žygiuojam visai be tikslo, atsiduriam ties tiltu į Užupį.. Netikėtai akį patraukia čia sukabintos spynos.
Ant jų puikuojasi įvairiausi užrašai:
„Nes man atrodo aš tave įsikliopinau…“
„Meilė yra ne tada, kai randi su kuo gyventi, o tada, kai randi be ko negali gyventi…“
„To love is nothing
To be loved is something
To love and be loved is everything
Jasminė“
… ir daug daug kitų. Visas apžiūrėjom, ką pavyko – perskaitėm. Daug šaunių idėjų. Ten savo įspaudą paliko poros, šeimos, meniški ir eiliniai žmogeliai. Daug gražių ir mielų, bet nemažai ir banalių.. Smagu, kad žmonės sumąstė tokį būdą pasireikšti :)

[photopress:DSC06790.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06794.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06795.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06796.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06800.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06801.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06803.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06804.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06813.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06815.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06816.jpg,thumb,pp_empty] [photopress:DSC06817.jpg,thumb,pp_empty]
[photopress:DSC06818.jpg,thumb,pp_empty]